Pasak D.Žalimo, akivaizdu, kad teisėkūros kokybė blogėja: teisėjų nagai riesti į save
(1)Ataskaitoje pažymima, kad 2020-uosius KT metus galima apibūdinti dviem žodžiais - istoriniai ir rekordų metai. Priimta rekordiškai daug KT aktų - net 216 (ankstesniais metais didžiausias jų skaičius buvo 90). Rekordinis buvo ir kreipimųsi į KT skaičius - 248 (2019 m. - 120). Pasak D.Žalimo, tokį rekordą nulėmė tai, kad pernai jau buvo teikiami ir individualūs skundai.
2020 metais priimta ir daugiausia per pastaruosius penkerius metus nutarimų - 18, tarp jų - pirmieji du nutarimai bylose pagal individualius konstitucinius skundus. Iš viso buvo įvertinta 30-ies teisės aktų atitiktis Konstitucijai. Dauguma jų, net 26 teisės aktai ar jų dalys, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, ir tai dar vienas rekordas palyginti su ankstesniais metais.
Pasak D.Žalimo, istoriniais 2020 metus galima vadinti dėl keleto priežasčių.
„Istoriniu laikyčiau Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, kuris verčia iš naujo rašyti konstitucinės teisės vadovėlius.
Jame pirmą kartą aiškiai išdėstyta konstituciškai reikšmingų aktų hierarchija, išskiriant tris pamatinius šiuolaikinės Lietuvos valstybės konstitucinius aktus - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, 1990 m. kovo 11 d. Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo" ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad šie aktai yra pirminiai Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai, jie niekada negali būti pakeisti ar panaikinti", - dėstė D.Žalimas.
2020 metai yra istoriniai, pasak D.Žalimo, ir dėl to, kad buvo patenkintas pirmasis individualus konstitucinis skundas.
Nuspręsta, kad Architektų rūmų įstatymo nuostatos dėl atestuotų architektų, nesiverčiančių šia profesine veikla, privalomos narystės Lietuvos architektų rūmuose pripažintos pažeidžiančiomis konstitucinę asociacijų laisvę.
Pasak D.Žalimo, akivaizdu, kad teisėkūros kokybė blogėja.
„Būtų galima teigti, kad ji prastėja, kartu prastėjant ir teisėkūros subjektų vidinei prevencinei teisės aktų projektų konstitucingumo kontrolei. Šią tendenciją liudija ne tik augantis KT antikonstituciniais pripažįstamų teisės aktų skaičius, bet ir jų pripažinimo antikonstituciniais priežastys ir aplinkybės: teisinio reguliavimo neaiškumas, neįmanomas įgyvendinti teisinis reguliavimas, valstybės valdymo klausimo sprendimas Seimo protokoliniu nutarimu", - vardijo KT pirmininkas.
Pasak jo, prastėja ir teismų (tik ne KT) darbo kokybė aiškinant Konstituciją. D.Žalimui susidarė įspūdis, kad kai kurie teismai ir teisėjai gyvena pagal kažkokią alternatyvią Konstituciją. Ir dar taiko dvejopus standartus, save iškeldami aukščiau kitų. D.Žalimą labiausiai stulbina Aukščiausiojo Teismo sprendimas, pripažintas antikonstituciniu: kad teisėjų atžvilgiu negalima vykdyti kratų.
Taip pat teismų savivaldos pareiškimai, kad teisėjai gali skaityti paskaitas pagal autorines sutartis.
Taip Temidės tarnai save iškelia aukščiau kitų, nes net ir parlamentarai negali skaityti paskaitų pagal autorines sutartis, o pagal Aukščiausiojo teismo nutarimą teisėjų imunitetas yra stipresnis nei seimūnų.
D.Žalimas paskubėjo užbėgti komiteto nariams už akių ir puolė įrodinėti, esą jis KT tebevadovauja teisėtai, nors kadenciją baigė dar prieš metus.
Pasak jo, KT veikla turi būti nepertraukiama, todėl naujų teisėjų nepaskyrimas laiku gali paralyžiuoti teismo veiklą. Esą todėl ir yra užtikrinta: jei Seimas nevykdo savo pareigos ir vietoj kadenciją baigusių teisėjų nepaskiria naujų, senieji dirba toliau. D.Žalimo teigimu, jei tokios nuostatos nebūtų, Seimas galbūt specialiai neskirtų naujų teisėjų, kad paralyžiuotų KT darbą ir netrukdomai galėtų priiminėti antikonstitucinius teisės aktus.
Iki praėjusių metų pabaigos liko neįgyvendinti net 18 KT sprendimų, o šią savaitę prisidėjo dar vienas - dėl tiesioginių merų rinkimų.
Pasak D.Žalimo, dėl kai kurių nutarimų įgyvendinimo vilkinimo dar būtų pusė bėdos, tačiau svarbiausia, kad iki šiol neįgyvendintas nutarimas dėl Referendumo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai (ir pagal priėmimo tvarką, ir dėl turinio: KT užkliuvo nuostata, kad referendumas gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka).
Anot D.Žalimo, šis nutarimas įsigalios jau šių metų liepos 1 d. Jei Seimas jo neįgyvendins, po liepos 1 d. nebus galima jokia referendumo iniciatyva.
Rašyti komentarą