Parlamentarai vėl svarstys naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje

Beveik pusšimčiui Seimo narių parengus naujas Medžioklės įstatymo pataisas dėl naktinių taikiklių įteisinimo ir surinkus parašus, šis projektas privalomai įtrauktas į antradienio posėdžio darbotvarkę. 

Joje numatytas ir balsavimas dėl priešingo dalyko – draudimo medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus.

Spalio 10 dieną parlamentas pritarė pataisai, pagal kurią naktiniai taikikliai būtų įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą. Tačiau tuomet pataisos nepavyko galutinai priimti, nes dalis parlamentarų nesiregistravo paskutiniam balsavimui.

Seimo statute numatyta, kad priėmimo procedūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, tuomet balsavime dalyvavo 67 Seimo nariai. Susidarius tokiai situacijai, dėl projekto balsuojama kitu metu, kol jis galiausiai priimamas arba atmetamas.

Nesulaukę galutinio balsavimo, 43 įvairioms frakcijos priklausantys Seimo nariai parengė Medžioklės įstatymo pataisas, kad naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, būtų galima naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Anot jų, ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

Naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje priešininkai teigia, kad leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, žvėrys nebeturėtų galimybės pabėgti nuo medžiotojų, be to, nebūtų galimybės nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.

Ginčas dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje vyksta ne pirmus metus.

Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ir taikiklių šalininkai, ir oponentai mano, kad tie sąrašai turėtų būti įrašyti įstatyme.