Nuo palaikymo iki abejonių: kaip pasitinkama idėja Vilniaus oro uostui suteikti M. K. Čiurlionio vardą

Lietuvos oro uostai (LTOU) tikina procese pasigendantys konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo, tuo metu ekspertai sako, kad pavadinimo keitimas gali įnešti daugiau sumaišties nei naudos, o įprasminti sukaktį galima ir paprastesniais būdais.

Praėjusį antradienį Vyriausybės kanceliarija registravo nutarimo projektą, kuriuo numatoma Vilniaus oro uostui nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos suteikti simbolinį „Čiurlionio“ vardą. 

Galimas sprendimas numatytas atsižvelgiant į būsimas kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. 

Tokį Vyriausybės suburtos darbo grupės sprendimą Lietuvos oro uostai kol kas vertina atsargiai ir tikina pasigendantys konkrečių veiksmų plano šios idėjos įgyvendinimui.

„Jokio konkretumo ir veiksmų plano mes nematėme. Tai mes lauktume detalesnių pristatymų, nes jokios papildomos informacijos išskyrus tai, kad toks nutarimas svarstomas, mes neturime“, – Eltai sakė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Atstovo teigimu, galimam projektui stinga ne tik veiksmų plano, tačiau klausimų kyla ir dėl jo finansavimo. Jis Eltai yra sakęs ir anksčiau, kad Vilniaus oro uosto pavadinimo atnaujinimas neturėtų būti finansuojamas bendrovės lėšomis.

„Esminis faktas ir mūsų pozicija nesikeičia. Mūsų vertinimu, visi šie darbai turėtų būti finansuojami ne iš oro uostų biudžetų“, – patikino jis.

Pavadinimo keitimas kelia abejonių

Idėja atnaujinti Vilniaus oro uosto pavadinimą abejoja ir Prekių ženklų strategijos ekspertas Gediminas Užkuraitis. Jo įsitikinimu, tokie pokyčiai organizacijai gali sukelti papildomų sunkumų.

„Lietuvos įvaizdžio stiprinimas ir susiejimas su Čiurlioniu svarbus dalykas, tik ar ši priemonė (pavadinimo keitimas – ELTA) yra tinkamiausia tai padaryti – kelčiau abejonę. 

Atvykimo terminale tikrai galima jam skirti kažkokią didžiulę freską nei keisti pavadinimą, kas yra brangu, sudėtinga ir įvairioms grupėms gali sukelti sunkumų“, – sako „Synthesis Consulting Group“ vadovas.

G. Užkuraitis pastebi, kad priimant sprendimus taip pat reikėtų įvertinti, ar laikini pokyčiai nesukels chaoso tarp LTOU ir tarptautinių partnerių.

„Keičiant pavadinimą vienam iš oro uostų, tikriausiai atsiranda problemų, kad jį reikia visiškai kitaip pristatyti ne tik klientams, bet ir investuotojams ir visoms suinteresuotoms šalis, kurios įsivaizduoja, kad turės dirbti su viena organizacija. Iš verslo partnerių pusės atrodo, kad tai sukels daugiau problemų“, – komentuoja ekspertas.

Visgi, neaiškumai tarp partnerių nėra vienintelė problema. G. Užkuraitis pažymi, kad „Čiurlionis“ nėra pats aiškiausias pavadinimas ir nebūtinai gali būti siejamas su Vilniumi. 

Tad jo sklaida skaitmeniniuose kanaluose gali sukurti blogą patirtį arba likti nesuprasta.

„Keisti Vilniaus oro uostą (pavadinimą – ELTA) į kitą, kai žmonės ir šiaip nežino pakankamai apie Vilnių, gali sudaryti problemų. 

Vien tai, kad tas pats M. K. Čiurlionio vardas sunkiai ištariamas kai kuriose kalbose“, – aiškina jis.

Svarbu išlaikyti Vilniaus vardą

Tuo metu Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės teigimu, nors oro uostui suteiktas kompozitoriaus M. K. Čiurlionio vardas didelės įtakos atvykstančiųjų turistų srautams neturėtų, vis tik yra svarbu, kad pavadinime išliktų minimas ir Vilnius.

„Manome, kad Čiurlionio vardo suteikimas oro uostui reikšmingos įtakos turistų pritraukimui neturėtų. 

Turizmo sektoriuje orų uostų pavadinimai pirmiausia nurodo kryptį ir naudojami ieškant skrydžių, todėl mums tikrai svarbu išlaikyti pavadinime Vilniaus vardą bei toliau naudoti esamą miesto kodą VNO skrydžių ir paieškų sistemose“, – Eltai nurodė D. Aleksandravičienė.

„Go Vilnius“ vadovė pažymi, kad ateinančiais metais minint M. K. Čiurlionio gimimo sukaktį ir siekiant įprasminti ir garsinti jo vardą užsienio šalyse, tai būtų galima padaryti pasitelkiant ir kitas priemones. 

„Jei simbolinio „Čiurlionio“ vardo suteikimo Vilniaus oro uostui tikslas yra garsinti kūrėjo vardą užsienyje, tam daugiau įtakos turėtų susijusios patyriminės aktyvacijos, pavyzdžiui, vaizdo ar garso instaliacijos, parodos ir panašiai. 

Turistų dėmesį taip pat patraukia reklama, žinutės žiniasklaidos kanaluose ar socialiniuose tinkluose, turizmo platformų ir kelionių organizatorių pasiūlymai“, – vardija ji.

Kultūros ministras idėją vertina palankiai

2020–2024 metų kadenciją baigiantis kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad šioje situacijoje sumaištį kelia ne pati pavadinimo keitimo idėja, o išsivysčiusi klaidinga diskusija.

„Mes nekalbame apie pavadinimo keitimą, koks jis turėtų būti pagal visus reikalavimus – nesikeičia nei juridinio asmens vardas, nereikės atlikti papildomų registracijų, nei (keičiasi – ELTA) kažkoks trumpinys paties tarptautinio Vilniaus oro uosto“, – Eltai sakė S. Kairys.

Jo įsitikimu, šioje situacijoje yra renkamasi juoda arba balta stovyklos. Tačiau S. Kairys primena, kad idėja keisti oro uosto pavadinimą nėra naujiena ir prieš kelerius metus buvo sėkmingai įgyvendinta Kaune.

„Žiūrint ir į tarptautinį kontekstą, sakyčiau, kad tai ne visai nauja ir inovatyvi idėja. Lygiai tokia pati situacija buvo ir Kaune, kai jis 2022 metais buvo Europos kultūros sostine. 

Oro uostas simboliškai buvo pervadintas į „Fluxus“. Tituliniai metai pasibaigė, bet tas užrašas ir koncepcija buvo ir po titulinių metu. 

Pasaulis nesugriuvo, užsieniečiai liežuvių nesusilaužė ir mes neatrodėme kažkaip kvailai“, – teigė S. Kairys.

„Tai stebint tuos argumentus ir bandymą visuomenei priešintis atrodo keista, nes M. K. Čiurlionis tikrai yra viena tų asmenybių, kurios yra kertinės kalbant apie Lietuva ir, manau, tokia idėja tikrai gali būti“, – pažymėjo jis.

Kaip Elta jau skelbė anksčiau, liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.

Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.

Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.

1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.

Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.