Nuo Naujųjų metų – pokyčiai gyventojams pagal ES nurodymus: tai palies praktiškai kiekvieną

Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, sprendimas atskirai tvarkyti maisto atliekas priimtas dėl kelių priežasčių – siekiama mažinti atliekų užterštumą, didinti atliekų perdirbimo apimtis.

„Pradėjus atskirą maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą sumažėja mišrių komunalinių atliekų (MKA) kiekis, sumažėja antrinių žaliavų, esančių konteineriuose, užterštumas, kas sąlygoja didesnį perdirbimų atliekų kiekį, mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes mažesnis biologinių atliekų kiekis papuola į sąvartynus“, – atsakydama į naujienų portalo tv3.lt užduotus klausimus teigė A. Gedvilienė.

„Tuo pačiu, tvarkingai išrūšiuotos maisto atliekos gali būti panaudojamos komposto ar biodujų gamybai, tvarkomos kitaip“, – pastebėjo A. Gedvilienė.

Savivaldybės pokyčiams ruošiasi

Pasak Aplinkosaugos komiteto pirmininkės, savivaldybės apie reikalavimus atskirai tvarkyti maisto atliekas žino jau seniai. Šiuo metu neaiškumų kelia tik Kauno regionas.

„Tvarka, kad reikės rinkti maisto atliekas, atsirado jau prieš kurį laiką, todėl savivaldybėms tai nėra naujiena, buvo laiko ruoštis, konsultuotis ir planuoti.

Man šiuo metu daugiausia klausimų kelia Kauno regionas, nes kol kas neturiu atsakymų, kaip jie ruošiasi vykdyti įstatymų nuostatas dėl atskiro maisto atliekų surinkimo nuo sausio 1 d., tačiau kiti regionai aktyviau dalinasi savo planais“, – rašė A. Gedvilienė.

A.Gedvilienės teigimu, šiuo metu biologinių (įskaitant maisto atliekas) atliekų surinkimo-vežimo paslaugos sutartis pasirašė 18 savivaldybių, dauguma kitų savivaldybių planuoja pasirašyti 2023 – 2024 m. Kelios savivaldybės jau dabar atliekas renka atskirai – Alytus, Marijampolė, Panevėžys.

Pagal turimus duomenis, 2023 m. pabaigoje bus naudojama virš 71 000 maisto atliekų konteinerių ir virš 46 000 kompostinių. Į maisto atliekų surinkimo priemones investuota 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų, 15 mln. eurų į atskirai surinktų maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrą.

Taip pat planuojama skirti 2 mln. eurų  valstybės biudžeto lėšų kompostinėms 2024 - 2025 m., 20,4 mln. eurų atliekų apdorojimui, dalį regionams skirto 31,2 mln. eurų vertės krepšelio skirtų lėšų skirti maisto atliekų surinkimo priemonėms.

Vilnius renkasi kitą kelią

Vilniaus savivaldybė renkasi kiek kitą kelią – vietoje atskirų maisto atliekų konteinerių, gyventojai maisto atliekas sudės į kitos spalvos maišelius ir mes į mišrių atliekų konteinerius.

Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.

Iki šiol sostinėje yra rūšiuojamos plastikinės, popierinės, metalinės, stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos.

„Šie pasikeitimai palies didelę dalį Vilniaus namų ūkių, tad juos įvedame palaipsniui, suprasdami, kad prireiks laiko su jais susipažinti bei susiformuoti naujiems vilniečių įpročiams“, – pranešime cituojamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

„Pokyčius įgyvendinant etapais, išvengsime ženklaus atliekų surinkimo ir tvarkymo kainų padidėjimo, kurį lemtų papildomų maisto atliekų konteinerių aptarnavimas. Prie šių konteinerių naudojimo pereisime ateityje, kai tik bus pasiekta kritinė maisto atliekas rūšiuojančių gyventojų masė“, – teigė jis.

Nuo šių metų gruodžio Vilniaus gyventojams planuojama dalinti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpos kibirėlius.

Į juos bus galima patogiai įdėti oranžinius maišelius ir taip namuose atskirai kaupti maisto atliekas, vėliau kartu su maišeliu išmetant jas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė sakė, kad kol kas nėra aišku, kiek savivaldybės lėšų prireiks naujai rūšiavimo tvarkai. „Septynių litrų kibirėlius savivaldybė įsigyja dotacijos pagrindu, todėl prisidėti reikėtų tik 15 proc. tokių kibirėlių įsigijimo vertės“, – BNS kalbėjo ji.

„Septynių litrų kibirėlius savivaldybė įsigyja dotacijos pagrindu, todėl prisidėti reikėtų tik 15 proc. tokių kibirėlių įsigijimo vertės“, – BNS kalbėjo ji.

„Tiek, kiek mes buvome skaičiavę, jau dabar matome, kad jie (kaštai – BNS) yra mažesni, nes tiekėjai siūlo geresnes kainas, mes žiūrime, kur optimizuotis ir kur nusipirkti tas pačias priemones išleidžiant mažiau“, – pridūrė E. Bernotavičienė.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius tvirtina, kad maisto atliekų atskyrimas svarbus aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais.

„Atskirai surenkant, tvarkant maisto atliekas, panaudojamas jų potencialas ir taupomi ištekliai. Maisto atliekos yra natūrali trąša, žaliava ir gali būti naudojamos energijos iš išsiskiriančių biodujų arba komposto gamybai. Be to, atskyrus maisto atliekas nuo kitų, jomis neužteršiamos į srautą patenkančios mišrios komunalinės atliekos – tai didina likusių atliekų efektyvaus perdirbimo galimybes“, – sakė T. Vaitkevičius.

Pažėrė kritikos – Vilnius yra nepasiruošęs

Naujus Vilniaus planus rūšiuoti maisto atliekas sukritikavo Vilniaus miesto tarybos opozicijoje esančios Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis. Pasak Ž. Šilgalio, rūšiuojant maisto atliekas, jos nebus atskiriamos nuo bendro mišrių atliekų srauto, taigi ES direktyvos reikalavimai įgyvendinti nebus. Tarybos nariu, maisto atliekas privaloma surinkti atskirai.

„Jeigu maisto atliekos yra renkamos su mišriomis atliekomis, tai kur yra atskiras srautas? Tai netvaru, neefektyvu ir nereikalinga

Jeigu tai yra geras būdas, kodėl Vilnius kalba, jog ateityje tvarkys kitaip? Kodėl yra pasitvirtinę lėšas įrenginių statybai, kurių patys atsisakė praėjusioje kadencijoje. Jeigu tai yra toks geras būdas, gal duokime visai Lietuvai maišelius ir tegul rūšiuoja?“, – klausė Ž. Šilgalis

Ž. Šilgalis taip pat teigė, jog panaši šiukšlių surinkimo tvarka nėra taikoma kitose šalyse, išskyrus Norvegiją.

„Netiesa, kad Skandinavijos šalyse yra tokia praktika. Tik Norvegijoje yra tokia tvarka ir ji nepasiteisino – jie pereina prie atskiro maisto atliekų surinkimo, kaip reikalaujama pagal Europos sąjungos direktyvas“, – teigė Ž. Šilgalis.

Vilniaus miesto tarybos narys taip pat nesutiko su vertinimu, kad maisto atliekų rūšiavimas padės sumažinti šiukšlių išvežimo kaštus.

„Vilnius už Europos sąjungos pinigus sumontavo atskirus maisto atliekų konteinerius. O dabar sako – imkit maišus, dėkit į juos maisto atliekas, meskit į tuos pačius konteinerius. Tai yra lėšų švaistymas.

Komunalinių atliekų srautas yra surenkamas su specialiomis mašinomis, kurios turi presus. Kai šiukšlių maišai bus sumesti (o dalis jų bus neužrišti), maisto atliekos užterš likusias atliekas. Bus tik brangiau, nes mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius valdo privatus operatorius“, – pabrėžė Ž. Šilgalis.

Tarybos nario nuomone, bus neįmanoma užtikrinti maišelių perdirbimo mechaninio biologinio apdorojimo įmonėse.

„Kitas dalykas – sakoma, kad bus perdirbinėjami maišeliai. Mano žiniomis, nei viena MBA įmonė nieko neperdirba.  Ten nėra jokių maišelių ar plastikų perdirbimo linijų. Specialistams juoką kelia tokia pasiūlymai“, – sakė Ž. Šilgalis.