Nuo 2024 metų rugsėjo – reforma, kuri palies daugelį: katastrofiškai trūksta šių darbuotojų

Pernai gruodį tuometinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, nepaisant to, kad kai kuriose iš jų šiuo metu vis dar nėra nė vieno specialisto ar tinkamų sąlygų tokiems vaikams ugdytis.

„Kitaip tariant, visos mokyklos ir darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui“, – nurodoma žurnale „Reitingai“.

Tiesa, specialiąsias mokyklas nuspręsta palikti. 

„Laikomasi nuostatos, kad vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, turi būti ugdomas ten, kur geriausiai būtų tenkinami jo ugdymosi poreikiai ir švietimo pagalbos reikmės. Nors dauguma vaikų mokosi integruotai kartu su visais, tačiau kai kuriais atvejais mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir pagalbos reikmes geriau gali tenkinti specialiosios paskirties mokyklos, klasės“, – pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Reitingų“ duomenimis, iš 320 tūkst. mokinių Lietuvoje vienokių ar kitokių specialiųjų ugdymosi poreikių turi daugiau nei 70 tūkst. Iš jų beveik 65 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, daugiau nei 2 tūkst. – specialiosiose. 

Dalis mokyklų neturi nė vieno specialisto

„Reitingų“ autoriai suskaičiavo, kad daugybė ugdymo įstaigų neturi pakankamai arba apskritai nė vieno psichologo, socialinio pedagogo, logopedo, specialiojo pedagogo ar kito padėjėjo. Išvardytų specialistų nėra:

Darželiuose:

• Kauno r. Linksmakalnio mokykloje-darželyje;
• Vilniaus r. Buivydiškių mokykloje-darželyje;
• Apvalaus kvadrato mokykloje;
• Elektrėnų mokykloje-darželyje „Žiogelis“;
• Klaipėdos M. Montessori mokykloje-darželyje;
• Vilniaus darželyje-mokykloje „Dainorėliai“;
• Vilniaus Žaliakalnio darželyje-mokykloje.

Progimnazijose:

• Klaipėdos P. Mašioto progimnazijoje;
• VšĮ „Ruduo-pavasaris“.

Pagrindinėse mokyklose:

• Guliverio akademijoje;
• Šalčininkų r. Pabradės pagrindinėje mokykloje;
• Senųjų Trakų A. Stelamchovskio pagrindinėje mokykloje;
• Lazdijų r. Šventežerio mokykloje;
• Uogų slėnio mokymosykloje;
• Kupiškio r. Alizavos pagrindinėje mokykloje;
• Vilniaus humanistinėje mokykloje;
• Kardokų Gamtos mokykloje;
• Vaikų meninėje studijoje „Diemedis“.

Gimnazijose:

• Šiaulių r. Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje;
• Biržų „Saulės“ gimnazijoje;
• Pasvalio P. Vileišio gimnazijoje;
• Tauragės „Versmės“ gimnazijoje;
• Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje;
• Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo licėjuje „Forumas“
• Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto gimnazijoje;
• M. Mižigurskajos privačioje gimnazijoje
• Pivašiūnų gimnazijoje;
• Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos gimnazijoje.

Šiose mokyklose mokinių skaičius svyruoja nuo 25 iki 645, tačiau pakankamai specialistų neturi ir didžiosios mokyklos. Štai psichologų neturi Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija ir Vilniaus A. Puškino gimnazija, turinčios po daugiau nei tūkstantį mokinių. Nuo kitų mokslo metų šios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus su specialiais poreikiais, motyvuodamos darbuotojų trūkumu.

Pagrindinė problema – ne vaikai su specialiais poreikiais

Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijoje šiuo metu apie 30 proc. visų mokinių yra su specialiaisiais poreikiais. Kitaip tariant, vienoje klasėje yra nuo 1 iki 8 specialiųjų poreikių mokinių.

Anot gimnazijos direktoriaus Juozo Vasiliausko, mokykla ne vienerius metus dirba su tokiais vaikais, todėl patirtį turi, tačiau pagrindinė problema yra pedagogų trūkumas.

„Niekaip nerandame psichologo, kitiems metams dar reikėtų mokytojų padėjėjų. Socialinis pedagogas turi nepilną etato dalį. Specialistų (logopedo, spec. pedagogo) kaita vyksta kas keletą metų, nes ir Šiaulių mieste jaučiamas šių specialistų trūkumas“, – paaiškina J. Vasiliauskas. 

Direktoriaus teigimu, kai trūksta specialistų, o klasėje yra ne vienas mokinys su specialiaisiais poreikiais, mokytojams susidaro nemažas krūvis, todėl gali nukentėti ypatingų poreikių neturintys vaikai. Taigi didesnis specialistų (spec. pedagogų, soc. pedagogų, mokytojų. padėjėjų) skaičius, anot J. Vasiliausko, padėtų išspręsti šią problemą.

„Bendruomenė supranta, kad tokius vaikus būtina integruoti, tik reikia pagalbos dalykų mokytojams, kad nenukentėtų sveiki mokiniai“, – komentuoja Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijos vadovas.

Vis dėlto gimnazija yra pasiruošusi 2024-aisiais startuosiančiam įtraukiajam ugdymui, nors tai nebus lengvai pasiekiama, sako J. Vasiliauskas.

„Planuojame įsigyti priemonių, pagalbos specialistai, mokytojai ruošiasi tobulinti dalykines kompetencijas dirbant su specialiųjų poreikių mokiniais. Administracija, dalis mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų esame išklausę 32 val. trukmės bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų gebėjimų visuomenės psichikos sveikatos srityje stiprinimo veikloje. 

Dalyvaujame Tūkstantmečio mokyklų projekte, todėl esame numatę, kai kurias klases pritaikyti ypatingų poreikių vaikams. Gimnazijoje yra įvažiavimo pandusai, liftas, specialiųjų poreikių vaikams skirti tualetai, persirengimo kambariai“, – vardija J. Vasiliauskas.

Iššūkių bus, jei ateis vaikai su dideliais sutrikimais

Pradėti įtaukųjį ugdymą ruošiasi ir Vilniaus r. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla, kurioje šiuo metu mokosi 136 mokiniai. Beveik kiekvienoje klasėje yra bent po vieną vaiką su specialiaisiais poreikiais. 

Pasak direktoriaus Algimanto Baranauso, mokykla ne vienerius metus dirba su tokiais mokiniais, o rezultatai „būdavo neblogi“. Kadangi klasėse vidutiniškai yra po 10–15 mokinių, nedidelis jų skaičius yra palankus tokiems vaikams geriau integruotis. 

A. Baranauskas priduria, kad teigiamos įtakos sklandžiai mokinių integracijai taip pat turi laikas, kada jie ateina mokytis.

„Labai gerai, kai tie vaikai ateina nuo pirmų klasių. Tada kiti pripranta ir nelabai kreipia dėmesio, kad yra kitoks vaikas. Be to, padėti stengiasi ir mokytojai, ir mokytojų padėjėjai“, – pažymi Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos vadovas.

Specialistų trūkumo, anot A. Baranausko, Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje nėra – mokykla turi  ir psichologą, ir socialinį darbuotoją, ir logopedą, ir specialųjį pedagogą. Be to, dvi pedagogės šiuo metu kelia kvalifikaciją, kad taptų spec. pedagogėmis.

„Jeigu etatų padaugės, tuomet turėsime, ką priimti. Juk būna, kad mokyklos turi etatų, o specialistų nėra. Etatą dar galima gauti, o kai nėra specialistų, čia jau didesnė problema. Etatas juk neis į klasę“, – sako mokyklos direktorius.

Dėl specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytos aplinkos atsiveria dvi medalio pusės. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje gali mokytis judėjimo negalią turintys vaikai, nes naujame mokyklos priestate įrengtas keltuvas, pandusas. Kita vertus, sąlygos nėra visiškai pritaikytos vaikams su sunkiais sutrikimais.

„Galbūt bus naujų iššūkių. Jeigu ateis mokinių su dideliais specialiaisiais poreikiais, reikės kažką keisti“, – teigia A. Baranauskas.

Mokytojai pasakoja, kaip vyksta pamokos: „Būna priepuoliai, jie rėkia“

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Danutė Trotienė ketverius metus dirba mokytojo padėjėja ir yra tikra specialiųjų poreikių turinčių mokinių globėja. Nors ir stengiasi perprasti prižiūrimus vaikus, neišvengia jų nuotaikų kaitos.

„Gali žaislus, vadovėlius plėšyt. Gali kaladėles mėtyt, gali tai pačiai padėjėjai trenkt kuo papuola, gaunam“, – pasakoja Kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytojo padėjėja Danutė Trotienė.

Apie atvejus, kaip nukenčia pedagogai nuo negalią turinčių vaikų, pasakoja ir Širvintų merė.

„Klasės auklėtoja, klasės padėjėja yra suspardytos, jos visos mėlynos. Mokytoją vežėm į priėmimą, mokytojai siuvo ranką. Aštuoniolika vaikų per pamokas turėdavo lįsti po stalu, nes jie paprasčiausiai išsigąsdavo“, – teigia Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.

Pagal Švietimo ministerijos politiką, specialiųjų poreikių vaikai turi mokytis paprastose mokyklose, o jiems turi pagelbėti mokytojo padėjėjai.

„Jeigu vaikas pamokos metu pradeda demonstruoti konteksto neatitinkantį elgesį, mokytojų padėjėjas turi keliauti į atskirą erdvę, kur vaikas suvaldo savo emocijas, nusiramina“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.

„Ministras turėtų bent kartą atvažiuoti į bent vieną mokyklą ir pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų vyksta darbas. Sakykit, prašau, ar tie vaikai gali klausyti lietuvių kalbos ar matematikos pamokos, kai mato, kad kažkuriam suole kažkas vyksta, mokytoja bando išvesti vaiką“, – kritikos negaili Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.

Ministro patarėjo teiginiai piktina mokytojus

Ministro patarėjo patarimai tiesiog išvesti priepuolio ištiktą mokinį piktina mokytojus, tik ne visi drįsta kalbėti viešai.

„Būna priepuoliai, jie rėkia, gali išvadinti visus kitus atitinkamai tikrai ne pačiais gražiausiais necenzūriniais žodžiais. Jis turėtų būti išvedamas ir panašiai, kas ir kur jį išves? Jei nėra mokytojo padėjėjo, jo niekur ir niekas neišves“, – pasakoja tapatybės neatskleidžianti mokytoja.

O kai niekas rėkiančio vaiko neišveda, kiti mokiniai negali susikaupti ir mokytis. Pyksta ir vaikai, ir jų tėvai.

„Klausimai keliami taip – kodėl šitas vaikas trukdo mūsų vaikams ir kodėl mokytojai nieko nedaro. Kyla analogiškas klausimas – o ką mokytojas turi padaryti? Ką, primušti tą vaiką, užklijuoti jam burną, kad jis nerėkautų, patampyti jį? Mes neturim teisės tokių dalykų daryti“, – teigia tapatybės neatskleidžianti mokytoja.

Švietimo ministro patarėjas nustebo, kad nėra kam išvesti priepuolio ištikto mokinio iš klasės.

„Šitaip būt negali, jeigu yra tokie atvejai, iš karto reikia klausti, kuri mokykla, kuri savivaldybė, ten iš karto turi rastis sprendimai“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Patarėjas aiškina, kad mokytojų padėjėjams pinigų turi rasti savivaldybės: „Savivaldybės, kai kurios panašios savo dydžiu, elgiasi radikaliai skirtingai – vienos trečią kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo kloja plyteles centrinėje aikštėje, kitos investuoja į mokytojų padėjėjus.“

Savivaldybes baranti ministerija ir pati nesugeba parūpinti padėjėjų jai priklausančioje Riešės gimnazijoje.

„Turėtų būti trylika mokytojų padėjėjų, o turim 4 ar 5, tai kaip mokytojams dirbti? Ministerija neskiria etatų, taip negali būti, čia yra tyčiojimasis iš žmonių“, – tvirtina Riešės gimnazijos tarybos pirmininkė Nora Lapinskienė.

Ministerija skyrė pinigų dviem papildomiems padėjėjų etatams, bet kitiems septyniems bent jau šiemet pinigų neduos. Tačiau ir turint lėšų rasti padėjėją nelengva, nors jam reikalavimai menki – užtenka vidurinio išsilavinimo.

Tėvai slepia vaikų sveikatos problemas

Bėdų dėl vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, kyla ir dėl pačių tėvų – norėdami, kad vaiką priimtų mokykla, nuslepia jo sveikatos problemas.

„Sutrikimai sudėtingi ir tikrai kartais pasimeta, ir nežino, kaip elgtis ir mokytojai, ir švietimo pagalbos specialistai“, – sako Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Irina Blažienė.

Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje dėl tėvų slapukavimo vienoje klasėje atsidūrė trečdalis vaikų su specialiaisiais poreikiais.

„Po vieną po du vaikus su spec, poreikiais suintegravome klases, o į vieną klasę – 7 su dideliais ir vidutiniais poreikiais. Praktiškai kas trečias vaikas. Kaip tada dirbti su ta klase, tai čia tėvų nusikaltimas ir tų, kas rekomenduoja“, – pasakoja Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Kai mokytojai žino apie vaiko sveikatos bėdas, gali tinkamai jam padėti ir, kaip sako mokyklos direktorius, net ir specialiųjų poreikių turintys vaikai pasiekia gerų rezultatų – jei pirmūnais ir netampa, išmoksta būti su kitais vaikais, tampa savarankiškesni, o ir kiti vaikai suvokia, kad kiekvienas vaikas yra kitoks ir išmoksta kartu sugyventi.

Specialiųjų poreikių turi vidutiniškai kas dešimtas vaikas. 2019 metais Lietuvoje buvo apie 2000 mokytojų padėjėjų, o pernai dukart daugiau.

Specialiųjų poreikių mokiniai patiria patyčias

Lapkričio pradžioje TV3 žinias pasiekė vaizdo įrašas iš vienos Vilniaus profesinės mokyklos. Specialių poreikių ir protinę negalią turintys mokiniai, pasak kai kurių tėvų, patiria spaudimą, patyčias ir grasinimus iš mokyklos pedagogų. Į TV3 žinias kreipėsi moteris, kurios sūnui mokymo centro pedagogai, kilus konfliktui su kitais mokiniais, grasino psichiatrine ligonine.

Vilnietės Godos dvidešimtetis sūnus turi specialių poreikių ir mokosi profesinio ugdymo centre Vilniuje. Vaikinas nori tapti kepėju. Atrodytų viskas puiku, tačiau moteris kalbėdama apie tai, kas šiandien vyksta profesinio ugdymo centre, vos tramdo ašaras.

Moteris pasakoja, kad pastaruoju metu jos vaikas ugdymo įstaigoje sulaukia užgauliojimų. Bet ne iš mokinių, o iš mokytojų, mokyklos vadovybės. Esą dėl to, kad turi protinę negalią, taip pat yra hiperaktyvus.

„Ta prasme, jis kaip sakė, pamokose jį vadina debilu“, – pasakoja Goda. 

Tačiau tai dar ne viskas. Moteris pasakoja, kad neseniai jos sūnus susipyko su kitos grupės merginomis. Ir apsižodžiavo. O dėl tokio vaikino elgesio, pasak mamos, mokytojai jam pradėjo grasinti:

„Man plaukai pasišiaušė, kaip galima... Jeigu tu neatsiprašai, tau psichiatrinę kviečiam. Čia yra moralinis spaudimas. Aš net nemoku pasakyti, kas tai yra...“

Šio profesinio ugdymo centro direktoriaus pavaduotojas tokius kaltinimus griežtai neigia.

„Konfliktinių situacijų būna dažnai. Jūsų minėtas atvejis, kad ten pasiūlė į psichiatrinę ligoninę, tai tikrai šituo netikiu“, – teigia Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Plikšnys.

Apie galimai nederamą elgesį su mokiniais prabilo ir kita mama Rita. Jos sūnus mokosi toje pačioje grupėje, kaip ir Godos vaikas. Įdomu tai, kad moteris irgi skundžiasi, kad jos vaikas klasėje yra engiamas. Esą sulaukia tokių kreipinių kaip „nigeris“, „negriukas“. 

„Nėra gerai, aišku... Nėra gerai. Pritariu. Aš, suprantate, šalia nestovėjau. Aišku, negerai, nereikia čia juoduku vadinti ar panašiai. Gal išsprūdo, gal susinervino, visi žmonės esame“, – apie Ritos nupasakotą situaciją kalbėjo mokyklos direktoriaus pavaduotojas A. Plikšnys.

Šiais atvejais profesinio ugdymo centre jau susidomėjo vaiko teisių tarnyba. Pripažįsta, kad iki šiol iš šios ugdymo įstaigos sulaukė ne vieno skundo, tačiau nė karto dėl mokytojų elgesio prieš mokinius.

„Dažniau pranešimai būna dėl vieno vaiko prieš kitą vaiką. Šiuo atveju, girdžiu, kad kalba eina apie pedagoginį personalą. Nagrinėjant tokias situacijas reikėtų pasitelkti ir policiją, nes iš to, ką girdžiu, yra galimai nusikalstama veika“, – teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Gedas Batulevičius. 

Vaiko teisių tarnybos atstovas pabrėžia, kad pasitvirtinus tokiems atvejams, pedagogai dirbti su vaikais toliau nebegalėtų.