Neteisingai rūšiuojantiems atliekas gali tekti pratuštinti piniginę net keliais šimtais eurų

Mūsų šalyje šiuo metu rūšiuojamos tik pakuočių atliekos, o neteisingas jų rūšiavimas gyventojams gali grėsti piniginėmis baudomis. Visai neseniai tokią baudą gavo Gargždų gyventojas, kuris į plastiko pakuočių atliekų konteinerį išmetė purkštuvą. Nors sprendimas buvo skundžiamas, teismas paliko paskirtą baudą.

Pirmas toks atvejis teisme

Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ Pakuočių atliekų ir logistikos administravimo vadovės Darjos Gvažiauskės teigimu, tai pirmas toks teisminis atvejis, tačiau baudų gyventojai sulaukia ganėtinai dažnai. 

„Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius yra ne kartą nubaudęs gyventojus už netinkamą rūšiavimą. Per 2023 m. buvo surašyti net 296 protokolai už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus“, – pažymi D. Gvažiauskė ir priduria, jog pažeidimus nustatyti padeda nuolat vykdoma rūšiavimo kontrolė bei prie kiekvienos bendro naudojimo atliekų surinkimo aikštelės įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, padedančios stebėti pažeidėjus.

Pakuočių atliekų ir logistikos administravimo vadovė pažymi, jog taisykles pažeidę gyventojai yra informuojami apie tinkamą pakuočių atliekų rūšiavimą: „Viešosios tvarkos skyrius tiek telefonu, tiek atvykus gyvai į protokolo surašymą  informuoja, kokį pažeidimą gyventojas padarė, kodėl negalima mesti vienokų ar kitokių atliekų, įteikia arba kartu su protokolu išsiunčia informacinį lapelį, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas bei kur Klaipėdos rajone yra atliekų surinkimo aikštelės.“

Gyventojų rūšiavimo kontrolė – būtinas pakuočių atliekų tvarkymo elementas

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas teigia, kad Lietuvai siekiant kokybės atliekų tvarkymo srityje, griežtesnė gyventojų atliekų rūšiavimo kontrolė – būtina. 

„Kalbant apie šalies statistiką bendrai, atliekų rūšiavimo konteinerių užterštumas ne pakuočių atliekomis viršija 30 proc. ribą, tačiau yra savivaldybių, kuriose vizualiai sunkiai atskirtume mišrioms ir rūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių turinį – ten ir į vienus, ir į kitus konteinerius metama absoliučiai bet kas. Ir čia reikėtų pabrėžti, kad kalti ne tik gyventojai, bet sukurtos sistemos ydos – vienose savivaldybėse akivaizdžiai trūksta rūšiavimui skirtų konteinerių, kitose – priešingai, nepakanka vietos mišrioms atliekoms šalinti, todėl šios atsiduria rūšiavimo konteineriuose“, – pažymi A. Kybartas.

Jis tęsia, jog abiem atvejais sistema nėra tvari, o tai tikrai neskatina gyventojų elgtis atsakingai. „Tuomet, kai visi procesai optimaliai sureguliuoti, būtina imtis edukacijos ir rūšiavimo kontrolės – tik taip įmanoma išugdyti atliekų rūšiavimo įpročius“, – tikina „Žaliojo taško“ vadovas.

Maždaug trečdalis atliekų pakuočių konteineriuose – netinkamos

Kaip teigia Linas Černiauskas, aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ tvarumo vadovas, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog pakuočių atliekas gyventojai atsakingiau rūšiuoja bendro naudojimo konteineriuose prie daugiabučių namų, biurų pastatų ar individualių namų kvartaluose. Visgi, kaip rodo morfologiniai tyrimai ir įmonės duomenys, apie 30–40 proc. į pakuočių atliekų konteinerius patenkančių atliekų vis dar yra netinkamos.

„Pavyzdžiui, gana dažnas atvejis, kuomet gyventojai elektroninius, iš plastiko pagamintus žaislus išmeta į antrinių žaliavų konteinerį, manydami, jog elgiasi teisingai. Iš tiesų, elektroninius žaislus, kaip ir kitus smulkius elektronikos gaminius, reikėtų priduoti į elektronikos prietaisų surinkimo vietas, o ne mesti į pakuočių ar mišrių atliekų konteinerį“, – kaip tinkamai rūšiuoti atliekas aptaria „Ecoservice“ tvarumo vadovas.

Jis priduria, jog plastiko gaminiams naudojami skirtingi plastikų lydiniai, kurie dažniausiai neperdirbami, tačiau užteršia bendrą pakuočių srautą, apsunkina tolesnį rūšiavimą ir perdirbimą, tad į pakuočių konteinerį turėtų keliauti tik pakuotės. 

Aktuali ir dar viena problema: „Į pakuotėms skirtus konteinerius išmetami tekstilės gaminiai, batai, pelenai, sauskelnės, žaislai, įvairios dailylentės, tapetai, šventinės girliandos, siūlai, virvės, kibirai su dažais, plytos, medinės plokštės. Šie gaminiai nėra pakuotės ir turi būti tvarkomi atskirai, dalis jų konteineriuose užteršia ir tinkamas perdirbti pakuotes.“

Fiksuoja pažeidimus

Gyventojai skatinami ir mokomi tinkamai rūšiuoti įvairiomis priemonėmis, todėl viena iš „Ecoservice“ užduočių – vykdyti rūšiavimo kontrolę ir fiksuoti rūšiavimo pažeidimus. 

„Mūsų darbuotojai individualiai naudojamus pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius gali patikrinti vizualiai, o pastebėję, jog juose yra atliekų, kurios nėra antrinės žaliavos, užklijuoti lipduką su užrašu: „Jūsų konteineris neištuštintas dėl netinkamų atliekų.“ Žmogus, radęs neištuštintą konteinerį, ant kurio užklijuotas toks lipdukas, turėtų pašalinti netinkamas atliekas ir laukti kito atliekų išvežimo, kaip numatyta grafike“, – pažymi L. Černiauskas.

Už netinkamą rūšiavimą gresia baudos

„Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, privalo sudaryti sąlygas gyventojams rūšiuoti atliekas, o gyventojai privalo ta sistema naudotis ir atliekas rūšiuoti“, – tvirtina Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Atliekų tvarkymo kokybės skyriaus pareigūnė Sandra Latvėnienė ir priduria, jog atliekų rūšiavimas yra reguliuojamas įstatymiškai, o už taisyklių nesilaikymą gresia atsakomybė. 

„Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta pareiga visiems atliekų turėtojams Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti jas patiems (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti). Kalbant apie gyventojų atliekas, aiškiai nurodoma, kad  komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka“, – pristato S. Latvėnienė ir priduria, jog to paties įstatymo 4 str. 2 d. yra nurodyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. 

„Gyventojas gali būti baudžiamas už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Nustatyta, jog savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų, o jei nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų“, – teigia S. Latvėnienė.

Gyventojai moka du kartus

Šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka, kuria numatoma, jog už komunalinių atliekų tvarkymą moka patys gyventojai, o už pakuočių atliekų tvarkymą – gamintojai ir importuotojai. Visgi, kuo daugiau pakuočių atliekų žmonės išmeta į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ir nerūšiuoja, tuo daugiau moka už jų tvarkymą.

„Taisyklė, jog komunalinių atliekų tvarkymą apmoka gyventojai, o pakuočių atliekų – gamintojai ir importuotojai, galioja tada, kai gyventojas pakuočių atliekas tinkamai rūšiuoja ir meta į pakuočių atliekų surinkimui skirtus konteinerius, kurių pastatymo, aptarnavimo ir juose surinktų pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir pasirašytas sutartis su visomis Lietuvos savivaldybėmis, apmoka licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kitaip tariant, jeigu gyventojas netinkamai rūšiuoja atliekas, jis pats atsakingas, kad pakuočių atliekų tvarkymą sąlyginai apmoka du kartus“, – pažymi S. Latvėnienė.