Neskubėkite džiaugtis dėl paveldėtų pinigų ar kito turto: skolos ir mokesčiai gali nustebinti

Specialisčių teigimu, paveldėjus turtą iš tėvų mokesčiai grėstų tik siekiant jį parduoti. Paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių gali tekti susimokėti du kartus.

Vis tik yra galimybių tuos mokesčius kiek sumažinti – tai priklauso nuo paveldėjimo metu įrašytos nekilnojamojo turto (NT) kainos.

Pasak specialistų neretai pasitaiko, kad paveldėjimą priėmus pagal įstatymą, žmogus tik vėliau sužino apie velionio skolas ir turi jas mokėti iš savo kišenės. Dėl to svarbu sudaryti paveldimo turto apyrašą.

Kada reikia mokėti paveldimo turto mokestį?

Įmonės „NT pardavimų sprendimai“ įkūrėja ir brokerė Asta Samulionytė įvardijo, kad turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių ir visiškai svetimo žmogaus.

REKLAMA

Jos aiškinimu, jei turtas yra paveldimas iš pirmos eilės giminaičių (tėvų, brolių, seserų, vaikų, senelių, įvaikių, įtėvių), priimant turtą jokie mokesčiai nėra taikomi. Žmogus tiesiog priima turtą ir gali juo laisvai disponuoti.

Tas galioja ir tais atvejais, kai pavedimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.

Jei turtas paveldimas iš antros eilės giminių (pusbrolių, pusseserių, dėdžių, tetų ir pan.) arba svetimo žmogaus, t. y. ne giminaičio, taikomas paveldimo turto mokestis.  

Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės), taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų  – 5 proc.;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų – 10 procentų.

Pašnekovės teigimu, sumokėjus mokestį ir įregistravus turtą kaip nuosavybę, galima juo laisvai disponuoti.

Paveldėjimas gali atnešti ir didelių nuostolių

Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė primena, kad paveldint turtą galima paveldėti ir velionio skolas, kurios yra ne asmeninė prievolė.

Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.

Antstolės teigimu, nepaveldimos tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai – asmeninė bausmė.

REKLAMA

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad paveldėjimą galima priimti pagal įstatymą arba sudarant turto apyrašą.

„Jeigu žmogus turi teisė priimti palikimą, jis gali kreiptis į notarą, kad jis sudarytų paveldimo turto apyrašą, į kurį surašomos asmens skolos.

Tokiu atveju paveldėtojas už tas skolas atsako tik turto vertės ribose. Pavyzdžiui, jei asmuo turėjo 10 tūkst. eurų skolą ir jo 1 tūkst. eurų turtas su apyrašu buvo paveldėtas, tai paveldėtojai turės atsakyt tik 1 tūkst. eurų ribose“, – dėstė S. Kastanauskienė.

O jeigu turtas priimamas pagal įstatymą, žmogus apie skolas nesužino. Jei nebuvo sudarytas apyrašas, paveldėtojas už velionio skolas turės atsakyti ne tik paveldėtu turtu, bet ir savo turtu.

Anot antstolės, tokiu atveju jau nieko nebegalima padaryti: „Buvo toks atvejis, kai jaunuolis žuvo ir mama, nenorėdama, kad jo vardu būtų registruotas įvykyje dalyvavęs automobilis, parėmė jį utilizavimui pagal įstatymą.

Po kelerių metų atėjo ieškinys su 25 tūkst. eurų žalai atlyginti. Kadangi priėmė ne pagal apyrašą, tai šią skolą turėjo mokėti iš savo lėšų.“

Dėl šios priežasties specialistė pataria visada, jei kyla bent menka abejonė, sudaryti paveldimo turto apyrašą: „Pavyzdžiui, pagal apyrašą turtą nusprendęs perimti asmuo kreipėsi dėl palikimo ir sužinojo, kad artimas žmogus, su kuriuo gyveno, buvo paėmęs 50 tūkst. eurų paskolą.“

Kaip sumažinti GPM mokestį?

A. Samulionytės teigimu, paveldėtą turtą galima parduoti iškart po to, kai jis tampa nuosavybe.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad, jei paveldėtą turtą planuojama parduoti, prieš jį priimant rekomenduojama pasidaryti NT vertinimą. Kitaip iš pardavimo atsiras arba padidės pelnas ir dėl jo bus mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

REKLAMA

Ji nurodė, kad, jei priimdamas paveldėjimą asmuo nedaro NT vertinimo ir nepateikia jo notarui, notaras įrašo kainą, kurią nurodo vidutinė rinkos kaina, pateikta Registrų centre.

Anot brokerės, ši kaina dažniausiai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą. Dėl to, kai žmogus norės parduoti ir tą kainą pakels, skirtumas tarp turto kainos jį paveldint ir kainos jį parduodant bus nemažas. Todėl 15 proc. GPM bus didesnis – reikės sumokėti didesnę sumą mokesčių.

„Jei turto vertintojas nustato realią rinkos kainą ir vertinimo ataskaita pateikiama notarui, jis įrašys tą didesnę, vertinimo metu nustatytą kainą.

Tokiu atveju, jei pardavimas įvyksta 1–3 metų laikotarpiu, tikėtina, kad turtas bus parduotas už labai artimą kainą, kuri buvo nustatyta paveldėjimo metu. Todėl ir skirtumas tarp kainų nebus didelis, bus mažesnis GPM“, – dėstė specialistė.

Ji pridūrė, kad GPM išvis nereikės mokėti, jei NT parduodamas už tokią pačią arba mažesnę kainą, nei nustatyta paveldėjimo metu.

O NT brokerė Sandra Jakulė papildė, kad žmonės ne visada įsivertina mokesčius, kuriuos tenka sumokėti pardavus NT. Neskaitant jau minėto GPM, mokesčiai yra ir notarui, ir Registrų centrui.

Vienais atvejais – jokių mokesčių, o kitais tenka mokėti du kartus

A. Samulionytė pažymėjo, kad turtą paveldinti iš pirmos eilės giminių, mokestis būtų tik vienas – tai GPM pardavimo metu, jei toks atsirastų.

Jei turtas paveldimas iš antros eilės giminių ar svetimo žmogaus, jis apmokestinamas du kartus: „Pirmą kartą priimant paveldėjimą (paveldimo turto mokesčiu) ir antrą kartą – parduodant (GPM).

REKLAMA

Kai žmogui gresia paveldimo turto mokestis priimant paveldėjimą, žmogus gali nenorėti daryti NT vertinimo, kuris padidintų turto kainą ir tuo pačiu – paveldimo turto mokestį.

Tačiau, jeigu jis turtą norės parduoti ir nebus atlikęs vertinimo, dėl kurio būtų nurodoma aukštesnė kaina, tada žmogui teks mokėti didesnį GPM mokestį. Tai praktiškai išeina tas pats.“

Kada paveldėtą turtą parduoti verta, o kada – ne?

A. Samulionytės teigimu, papardavimas yra turto keitimas į pinigus: vienais atvejais apsimoka, kitais – ne.

„Jei turtas yra gyvenamosios paskirties, tarkime, butas labai geroje vietoje ir galima gauti geras nuomos pajamas, tada galbūt neapsimoka parduoti. Vis tik ne visi žmonės nori tuo užsiimti“, – komentavo pašnekovė.

Anot jos, jeigu turtas yra žemės sklypas, jį lygiai taip pat galima nuomoti ir gauti pajamas. Ji išskyrė, kad ypatingai dideli žemės ūkio paskirties sklypai (nuo 5 ha) labai gerai išlaiko kainą, t. y. niekad nepinga, o tik brangsta.

Su butais, specialistės teigimu, yra kitaip. Jie – jautriausias NT tipas, nes jautriausiai reaguoja į NT rinkos, ekonomikos svyravimus, krizes. Todėl jų kainos greitai kyla ir greitai krenta, pardavimai aktyvėja arba pasyvėja.

Brokerė pridūrė, kad daug ką lemia ir paskolų išdavimų sąlygos, palūkanos ir pan.: „Jei žmogus paveldėjo butą, jį nuomoja ir jam greitai prireikia pinigų jį parduodant, nėra garantijos, kad pavyks.

Pavyzdžiui, šiuo metu NT pardavimai yra sulėtėję 20–30 proc., palyginti su pernai. O žemės ūkio paskirties sklypus, tikėtina, bus lengviau parduoti.“

Jei žmogus žino, ką darys su gautais pinigais ir turi planų, pasak A. Samulionytės, geriau tą NT parduoti. Jei pinigų nereikia, o NT teikia geras pasyvias pajamas, toks turtas gali būti ir neparduotas – svarbiausia, kad nenuvertėtų.