Neretušuota kasdienybė: mokytojus keikia, muša ir net seksualiai priekabiauja

Tyrimą užsakiusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovai pripažįsta ir patys likę šokiruoti gautų rezultatų.

„Fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios, priekabiavimas – pedagogų kasdienybė, apie kurią per mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Tai ne tik pedagoginė, bet ir socialinė problema. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais, pedagogais ir kitais švietimo darbuotojais kasmet auga ir yra nekontroliuojamas. Mokyklose pedagogai ir kiti darbuotojai jaučiasi nesaugūs, pažeminti. Tai veikia bendrą pedagogo profesijos nepatrauklumą“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Anot jo, toks tyrimas – pirmas Lietuvoje.

„Pastaraisiais metais vis gauname ne tik mūsų narių, bet ir kitų mokytojų skundų, kreipimųsi dėl įvairių situacijų“, – sako profesinės sąjungos vadovas.

Skaičiai šokiravo

E. Milešino teigimu, ne vienas jaunas pedagogas padirbėjęs mokykloje apsisprendžia trauktis iš švietimo sektoriaus. Viena esminių priežasčių, įsitikinęs profesinės sąjungos lyderis, yra visgi ne atlyginimas, o darbo aplinka.

„Mes galime atlyginimus didinti ir juos reikia didinti, bet kartu reikia spręsti ir smurto problemą. Vien tik pinigais švietimo nesustiprinsime“, – įsitikinęs E. Milešinas.

Anot jo, ir prieš tyrimą nujausta, kad problemų yra, tačiau išvysti skaičiai šokiravo. Atviruose klausimuose švietimo darbuotojai net aprašė konkrečias savo patirtis.

„Pirmiausia šokiravo tokia apimtis. Antra, pasitaiko ne tik fizinio, psichologinio smurto prieš mokytojus, bet net ir seksualinio apraiškų. Tokie dalykai tikrai šokiruoja“, – teigia E. Milešinas.

Jo manymu, viena esminių priežasčių, kodėl nepavyksta spręsti smurto švietimo įstaigose problemos, – jį patiriantys pedagogai bijo apie tai kalbėti. Pasak E. Milešino, tik keletas rezonansinių įvykių pakliūna į viešumą, nors baisūs dalykai švietimo įstaigose vyksta beveik kiekvieną dieną.

Ir keikia, ir muša

Šiame anoniminiame tyrime dalyvavo 1146 pedagogai iš visos Lietuvos. Jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Jauniausiam apklausos dalyviui 20 metų, vyriausiam – 72.

Tyrime daugiausia dalyvavo mokomųjų dalykų mokytojai. Iš jų beveik 34 proc. dirba šalies gimnazijose, tačiau yra ir dirbančiųjų profesinėse mokyklose, neformaliojo ugdymo įstaigose ir kt. 62,3 proc. apklaustųjų dirba mieste, maždaug trečdalis – miestelyje, o dešimtadalis – kaimo vietovėje.

Rezultatai rodo, kad beveik 37 proc. mokytojų patiria mokinių patyčias, o daugiau nei ketvirtadalis – ir mokinių tėvų. Dažniausiai mokiniai vieni kitus kursto ne tik mokytojo neklausyti, bet netgi jį fiziškai sužeisti, pedagogai tiesmukai iškeikiami, jiems siuntinėjamos įžeidžios žinutės, nuotraukos, demonstruojami nešvankūs gestai, tyčia gadinami mokytojo daiktai.

Iš mokinių tėvų pedagogai sulaukia taip pat ne tik keiksmų, bet ir grasinimų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad fizinį smurtą labiausiai patiria ikimokyklinio ugdymo pedagogai, dalykų mokytojai – socialinį, žodinį, kibernetinį ir net seksualinį, pradinio ugdymo mokytojai – nuosavybės gadinimą ir smurtą iš tėvų.

Nėščiai mokytojai – smūgis į pilvą

Per tyrimą nustatyta, kad 2,7 proc. respondentų mokiniai buvo sužeidę pavojingais daiktais. Su kurstymu sužeisti pedagogą fiziškai susidūrė 4,8 proc. respondentų, tyčia pastumti, kumštelėti ar užkliudyti buvo daugiau nei 19 proc. apklaustų mokytojų, o smūgių sulaukė kone 7 proc.

Pedagogai aprašė ir konkrečius atvejus. Tyrime dalyvavęs vienas mokytojas pasipasakojo, kaip mokinys į jį paleido žirkles. Kitas prisiminė, kaip moksleivis, atsinešęs peilį, šaukė, kad užbadys visus mokytojus. Dar vienas pedagogas per pamoką buvo sumuštas už tai, kad paėmė mokinio telefoną. Kitas per pertrauką mokinio buvo stipriai pastumtas lipantis laiptais žemyn.

O besilaukianti pedagogė už tai, kad sudrausmino mokinį, iš jo sulaukė smūgio į pilvą.

Ir tai – tik dalis pedagogų aprašytų šokiruojančių istorijų. Mokiniai pedagogus žemina ne tik keikdamiesi: klasėje užsirūko per pamoką, rodo nešvankius gestus, netgi nusimauna kelnes ir pan.

Su verbaliniu smurtu, kai pasijuokiama iš mokytojo išvaizdos, aprangos, asmeninių bruožų, pašaipomis, pravardžiavimu, grasinimu ir keikimu, prisipažino susidūrę didelė dalis apklaustųjų.

Žodinį smurtą mokiniai palydi ir įvairiais veiksmais. Pavyzdžiui, apspjaudydami pedagogą, mėtydami į jį šiukšles, sulamdytą popierių ir kt.

Nešvankios žinutės ir priekabiavimas

Iš apklaustųjų 8,4 proc. yra susidūrę su kibernetiniu smurtu – sulaukė įžeidžių žinučių, nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Respondentai pasakojo ir konkrečius atvejus. Slapta daryta pedagogo nuotrauka buvo įkelta į „Facebook“ visas sukčių ir apgavikų grupes su atitinkamu tekstu, žeidžiančiu garbę ir orumą.

Pedagogai teigė nesijaučiantys saugūs, kad jų atvaizdas nebus panaudotas juos žeminant.

Tyrimas atskleidė ir dar labiau šokiruojančių detalių – pedagogai darbe patiria net seksualinį smurtą. 2,9 proc. apklaustųjų pripažino sulaukę mokinių seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinučių ir skambučių, 19,1 proc. – nešvankių juokelių, o seksualinį priekabiavimą patyrė kone 2 proc. respondentų.

Pedagogai anonimiškai dalijosi ir tokia patirtimi, kai mokiniai mokykloje persekioja ir nešvankiai priekabiauja.

Gadinami ir mokytojų asmeniniai daiktai, jie vagiami, paslepiami, tyčia ištepami. Vienas mokytojas pasakojo, kaip mokinys riebaluotus pirštus nusivalė į jo rūbus. Kitam buvo nuleistos visos automobilio padangos.

Tėvai neatsilieka

Ne ką saugiau mokytojai jaučiasi ir bendraudami su mokinių tėvais. 22,3 proc. respondentų susidūrė su tėvų keiksmais, 21 proc. – su grasinimais. Tėvai juokėsi iš mokytojų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų, negailėdami pravardžių. O už vaikui parašytą neigiamą pažymi mokytojams tėvai pagrasina netgi sumušti. Dalis tėvų pedagogus iškoneveikia, šmeižia, net naudoja slaptą pasiklausymo įrangą mokyklos patalpose.

Tyrimas atskleidė ir kitą problemą. Mokytojai dažnai patiria patyčias ir iš savo kolegų. Tokių tyrime buvo 27,1 proc., iš administracijos – daugiau nei trečdalis.

Visko pasitaiko

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė neslepia: negalima sakyti, kad miesto švietimo įstaigose tokių problemų nėra. Jos teigimu, dalis mokytojų susiduria su panašiomis situacijomis, tačiau jos dar tokios, kad išsprendžia pati mokykla.

„Mes, Švietimo skyrius, tikrai dar neturėjome tokio atvejo, kad būtų tekę įsikišti“, – tvirtina vedėja.

Vis dėlto, jos pastebėjimu, kasmet auga ir tėvelių reikalavimai mokytojams. „Tikrai mokytojai patiria didesnių reikalavimų iš tėvelių tiek dėl vaikų įvertinimų, tiek dėl dalyko dėstymo. Kad vaikai ne visada tinkamai elgiasi su mokytojais, irgi ne paslaptis“, – sako S. Sėrikovienė.

Anot jos, mokytojo griežtesniu tonu ištartas sudrausminimas iš karto sukelia įvairias tiek vaikų, tiek jų tėvų emocijas.

„Mokytojai dabar turi tikrai labai atsargiai pabarti arba pasakyti kažkokį pastebėjimą, kuris gal nelabai patinka vaikui. Tai darydamas pedagogas jau iš karto žino, kad gali sulaukti įvairių ir skambučių, ir elektroninio dienyno pranešimų“, – teigia vedėja.