Naujos idėjos - sulyginti miškus su žeme

Seimo narys Juozas Baublys ketina teikti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Liudos Mackevičienės koliažas

Konstitucijai prieštaraujančios iniciatyvos. 

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys parlamentui ketina teikti Miškų įstatymo pataisas.

Jomis siūloma leisti miškų žemėje formuoti rekreacines teritorijas, siekiama įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

„Miškų įstatymo pakeitimu siūloma, siekiant užtikrinti tvarią urbanizuotų teritorijų plėtrą, didinti darbo vietų skaičių, pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti.

O siekiant įgyvendinti laisvųjų ekonominių zonų projektus ir stiprinti savivaldybių savarankiškąją funkciją - teritorijų planavimą ir jo įgyvendinimą, - įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti", - nurodo projekto autoriai.

Belieka tikėtis, kad jiems tas nepavyks, nes Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė liberalų siūlymui nemažai pastabų.

„Manytina, kad rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jų išteklių naudojimą, todėl abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t.y. Konstitucijos ginamą viešąjį interesą", - sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Anot Seimo teisininkų, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis „prisidėtų prie miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo, bei atitiktų viešąjį interesą".

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

Įstatymo pataisas inicijavo parlamentarai J.Baublys, Eugenijus Gentvilas, Jonas Varkalys.

Kol kas nesvarstys

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, TS-LKD partijai priklausanti Aistė Gedvilienė, priminus, kad visi Seimo nariai gali siūlyti savo iniciatyvas, akcentavo, jog šiuo metu vyksta procesas dėl Nacionalinio miškų susitarimo.

„Kol šis susitarimas nebus pasirašytas, jokie su miškais susiję projektai nebus svarstomi, - patikino ji.

- O ir vėliau visi pasiūlymai bus kruopščiai vertinami, esant reikalui - teikiamos pataisos.

Kalbant apie konkrečią iniciatyvą, žiūrėsime ar ji, kai bus pateikta, praeis pateikimo stadiją, bet tai turėtų vykti tik patvirtinus miškų ateitį apsprendžiantį susitarimą."

Beje, pati A.Gedvilienė teigė esanti miškų išsaugojimo entuziastė. Pasak jos, naujiems sandėliams ar pramonės objektams galima rasti kitos laisvos žemės, nelendant į šalies žaliuosius plotus.

Tai būtų tragedija

Gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius neslėpė, kad tokių pataisų priėmimas baigtųsi tragedija.

„Labanore pripirkta daug sklypų, kurie eina siauriais ruožais iki pat ežerų. Leidus čia statybas, kas keletą metrų netruktų atsirasti po naują sodybą. Paežerės taptų gyvenamaisiais kvartalais.

Jau dabar sunku prieiti prie vandens telkinių, o įgyvendinus pataisas taptų išvis nebeįmanoma, - perspėjo visuomenininkas.

- Labai tikiuosi, kad nei Seimas joms pritars, nei prezidentas pasirašys.

Nors ir tokiu atveju dar liktų išeitis - kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi iniciatyvos akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai.

Tiksliau, prieštarauja kalbant apie valstybinius miškus.

Privačiuose jos gal ir būtų įmanomos, bet norisi tikėti, kad to nebus, nes urbanizacijos lygis dar išlikusiuose Lietuvos miškuose ir taip yra per didelis."

Jis priminė, kad regioniniuose parkuose jau dabar yra įteisintos rekreacinės-urbanizuojamos zonos, kuriuose galima kurti kaimo turizmo sodybas.

„Oficialiai tai vadinama kaimo turizmu, tačiau faktiškai tokia veikla labai retai vykdoma. Kai Seimo pirmininke buvo Loreta Graužinienė, Labanoro parko direkcija ją nubaudė už parke pastatytą nelegalų vagonėlį.

Po poros metų buvo svarstomas parko pertvarkymo planas. Politikė pati atskubėjo į Labanoro parko direkciją ir stengėsi, kad toje vietoje, kur stovi jos vagonėlis, būtų įteisinta urbanizuojama zona.

Leidimą ji gavo, pasistatė esą kaimo turizmo sodybą, tačiau tokios veiklos ta „sodyba" nėra vykdžius ir nemanau, kad vykdys ateityje.

Yra palikta daug panašių landų, tad tvarką reikia ne liberalizuoti, o taisyti ir griežtinti.

Dabartiniai valdantieji siekia atverti Pandoros skrynią ir saugomas teritorijas paprastiems piliečiams paversti draudžiama zona", - teigė A.Gaidamavičius.

Rūpi tik kirsti

Jo vertinimu, pradžia tokiai ydingai praktikai buvo padaryta dar XX a. pabaigoje, kai buvo leista persikelti turimas žemes. Tuomet ne vienas įtakingas asmuo, turėjęs sklypą prie kokio nors sąvartyno, spėjo jį persikelti į saugomas teritorijas.

„Kai žemė tapo „kilnojama", buvo numatyta, kad kažkada ateis tokie liberalai, kaip dabar, ir prastums statybą ir komerciją leidžiantį įstatymą.

Nors realiai tas reikštų saugotinų teritorijų sunaikinimą, - pesimizmo neslėpė gamtosaugininkas.

- Dar valdžioje būnant „valstiečiams" iš nevilties siūliau švelnesnį variantą - miško savininkas savo miške galėtų pasistatyti mažą namuką, bet be komunikacijų ir elektros.

Tai būtų gera alternatyva, nes smarkiai nepakenktų kraštovaizdžiui, nereikėtų kirsti miško, tiesti komunikacijų, vesti kelių. Žmogus galėtų savo mišku naudotis daugiau negu dabar ir neskubėtų jo parduoti.

Nes dabar savininkas mišką gali tik kirsti ir parduoti arba, jei yra kūrybingas, panaudoti jį alternatyviems, gamtos nežalojantiems užsiėmimas.

Anykščiuose miškai naudojami sveikatinimo tikslams. Pasaulyje tai vis labiau populiarėja, tačiau Lietuvoje, deja, tokios idėjos kelius skinasi labai sunkiai."

Užtat Lietuvoje, pasak A.Gaidamavičiaus, kiekviena valdžia bent kartą per kadenciją pabando prakišti miškų sunaikinimo įstatymus ir susidoroja su tais, kas tam priešinasi.

„Labanoro regioninio parko direktoriumi ilgus metus buvo principingas žmogus Tomas Tukačiauskas, neleidęs parke nelegalių statybų.

Politikams tas nepatiko, todėl Labanoro parko direkcija buvo panaikinta, o parko administravimas patikėtas sukalbamesnei Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai.

Taip buvo atvertas kelias nelegalių statybų legalizavimui, tačiau politikams, kurie tokius įstatymus prastūminėja savo labui, to maža. Ir jie visada veikia tokiu pačiu principu - pasiūlo kokį akivaizdžiai žalingą projektą ir stebi visuomenės reakciją.

Jeigu žmonės pasipiktina, atsitraukia ir laukia palankesnio momento.

Manau, kaip tik atėjo tas laikas, kai bendro chaoso ir ekstremalių situacijų fone jie dar kartą mėgins iš žmonių atimti likusius miškus bei prastumti kitus negerus dalykus.

Ir tik nuo mūsų visų priklausys - pavyks jiems ar ne", - apeliuodamas į visuomenės sąmoningumą, pokalbį baigė A.Gaidamavičius.