Naujieji smurto orderiai atskleidžia šokiruojančią Lietuvos realybę: kai kuriose šeimose – karo stovis, vaikščiojimas dalgio ašmenimis

Įsigaliojus šiai naujovei, smurto pavojų keliantis asmuo, kuriam buvo paskirtas orderis, turi laikytis atitinkamų reikalavimų: jis yra įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei joje gyvena kartu su nukentėjusiu asmeniu, taip pat nesilankyti nukentėjusio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su tokiu žmogumi gyvenančių asmenų.

Tiesa, pavojingais pripažinti asmenys ne visada yra linkę sutikti su policijos pareigūnų sprendimu. Būtent dėl šios priežasties sprendimus jie gali skųsti apylinkės teismui.

O skundų teismams, panašu, tikrai netrūksta – su keletu tokių skundų pavyko susipažinti portalui Alfa.lt.

Susipažinus su orderį gavusių asmenų pozicija matyti, kad dėl pastariesiems taikomų ribojimų kasdienybėje atsiranda nemažai sumaišties: gali tekti ieškotis laikinos gyvenamosios vietos, kurį laiką nesimatyti su atžalomis ar netgi galvoti, kaip padengti darbovietėje susidariusias skolas.

Žinoma, sunku vertinti, kurie orderį gavusių asmenų argumentai turi reikšmingo svorio, o kurie tėra iš piršto laužti prasimanymai, naudojami sistemai „apeiti“. Tai įvertinti belieka teismui.

Tačiau iš jau išnagrinėtų teismo sprendimų matyti, kad kai kuriais atvejais net ir pačios viršiausios institucijos nėra teisios, o apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti paskirtas tinkamai neįvertinus esamos padėties bei realios pavojaus galimybės.

Tokiu atveju aukos poziciją dėl asmeninių paskatų pasirenkantys asmenys naudojasi galimybe manipuliuoti valstybės teikiama pagalba, o per klaidą pripažinti pavojingais taikstosi su jiems numatytais reikalavimais.

Dėl apribojimų – įmonėje tūkstantiniai nuostoliai

Kaip paaiškėjo analizuojant teismo nutartis, vienu iš apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo atvejų pavojų keliančiu asmeniu laikomo vyro bendrovė patyrė nemažų finansinių nuostolių.

Na, bent jau taip teismui aiškino pats orderį gavęs vyras – jis iš žmonos pareikalavo ne vieno tūkstančio eurų, kad galėtų padengti savo įmonės nuostolius.

O viskas prasidėjo šių metų liepos 3 d., kai vyro sutuoktinė kreipėsi į policiją dėl patiriamo pavojaus. Pasak vyro, tądien jam grįžus namo bendras sutuoktinių sūnus, kurį motina yra nuteikusi prieš tėvą, pastarajam neatrakino durų ir be jokios priežasties neįsileido į vidų.

Norėdamas patekti į namus, vyras beldėsi į duris ir prašė jas atrakinti, perspėjo, kad to nepadarius jis kvies policiją.

Tuo metu jo balso tonas buvo pakeltas, tačiau, kaip teigia pats vyras, ne dėl to, kad norėtų išlieti agresiją ar smurtauti, o dėl to, kad norėjo patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jam priklausančius namus.

Tiesa, sutuoktinė policijos pareigūnams aiškino, kad įvykio metu jos vyras dar ir daužė duris bei langus, tačiau pastarasis tokią informaciją neigia.

Namų durys, pasak vyro, buvo atrakintos tik tada, kai sūnus suprato, kad tėvas iš tiesų iškvietė policiją, todėl atvykę policijos pareigūnai esą jau rado savaime išsisprendusią situaciją.

Tada vyriškiui dar nebuvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jis iš namų pasiėmė reikalingus daiktus ir išėjo.

Orderis buvo skirtas tik tada, kai, anot vyro, į namus grįžo jo sutuoktinė, iškvietė policijos pareigūnus ir jiems pateikė melagingą įvykio versiją.

Tokį policijos pareigūnų sprendimą vyras prašė panaikinti – esą sutuoktinė jokios grėsmės dėl galimo smurto iš savo vyro nejautė, jis nepanaudojo jokio smurto nei prieš vaikus, nei prieš žmoną. Pasak vyro, jį šmeiždama ir provokuodama žmona stengėsi sudaryti aukos įvaizdį ir taip sustiprinti savo poziciją santuokos nutraukimo byloje.

Iš savo sutuoktinės vyras taip pat reikalavo priteisti 25 tūkst. eurų patirtų nuostolių atlyginimą dėl nepagrįstai jo atžvilgiu skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, mat po jo skyrimo vyras negalėjo patekti į savo darbo vietą, kuri yra registruota gyvenamojoje vietoje, ir vykdyti veiklos.

Dėl priverstinės 15 dienų pertraukos baldų gamyba užsiimanti bendrovė, anot vyro, vėlavo atsiskaityti su medžiagų tiekėjais.

Taip pat dėl susidariusios situacijos ir netikėtai sustabdytos įmonės veiklos, vėluojančio atlyginimo vienas bendrovės darbuotojų savo noru nutraukė darbo sutartį, o tai apsunkino ir vėluojančių užsakymų vykdymą.

Tačiau pastarasis argumentas teismo neįtikino – tai, kad vyro įmonė registruota būtent gyvenamojoje vietoje, esą nesudaro pagrindo naikinti sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo.

Taip pat, pasak teismo, tai, kad savo skunde orderį gavęs vyras pateikė kitokį faktų vertinimą, nei manoma esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams. Tikrindamas vyro skundžiamos nutarties pagrįstumą, pažeidimų teismas nenustatė, todėl ir pati nutartis nebuvo panaikinta.

O, kalbant apie patirtų nuostolių atlyginimą, šis klausimas negali būti svarstomas, nes, anot teismo, nebuvo tenkintas ir prašymas panaikinti patį orderį.

Panaikinti orderį prašė abi pusės

Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kai apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo prašo abi pusės. Jei anksčiau aprašytoje istorijoje orderio panaikinimo prašė tik toji pusė, kuri yra pripažinta keliančia pavojų, tai šioje to norėjo ir ta pusė, kuriai tas pavojus gali būti sukeltas.

Šįkart policijos pareigūnams ir vėl teko reaguoti į pranešimą, kuriame pranešta apie tarp sutuoktinių kilusį konfliktą.

Policijos pareigūnus moteris informavo, kad tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas. Į sutuoktinių namus atvykus policijai, buvo nustatyta, kad konfliktas kilo ten gyvenančių mažamečių vaikų akivaizdoje.

Moteriai nurodžius, kad vyras piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šiam nustatytas 0,47 prom. girtumas, taip pat ir tai, jog vyrui išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą.

Pastarąjį policijos pareigūnai paėmė ir, įvertinę situaciją, paskyrė jam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.

Tokį sprendimą vyras apskundė – anot jo, nutartyje dėl orderio išdavimo buvo nepagrįstai nurodyta, kad jo sutuoktinė pavojaus rizikos vertinimo metu pranešė bijanti, kad prieš ją ir kitus kartu gyvenančius asmenis gali būti smurtaujama ar kad moteriai yra grasinama.

Vyriškis taip pat pabrėžė, jog moteris neprašė, kad jos sutuoktinis būtų izoliuotas, o nutartyje dėl orderio skyrimo yra nepagrįstai nurodyta ir tai, jog sutuoktinė į policiją kreipėsi dėl to, kad būdamas neblaivus vyras prieš ją nuolat smurtavo.

Esą pastaroji informacija yra nepagrįsta dėl to, kad apklausos metu sutuoktinė tokių duomenų policijos pareigūnams nepateikė.

Vyrui apskritai pasirodė abejotinos ekspertų išvados dėl esančios smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos, nes apklausiant jo sutuoktinę vaiko teisių apsaugos specialistas akcentavo, kad smurto požymių neįžvelgia, o tokią situaciją galėtų vertinti kaip neeilinę.

Pats vyras mano, jog tai, kad jam buvo nustatytas girtumas, yra neaktualu. Taip pat jis galvoja ir apie ginklo turėjimą.

Staigmena ar ne, tačiau sutuoktinio skundui ir prašymui dėl orderio panaikinimo pritarė ir pati policijos pareigūnus iškvietusi moteris – esą konfliktas tarp jos ir sutuoktinio įvyko pirmą kartą, o skambinant policijos pareigūnams ji nesakė, kad bijo vyro ar patiria nuolatinį smurtą.

Taip pat moteris esą neprašė nuo jos izoliuoti sutuoktinio, o jų šeimoje konfliktai mažamečių akivaizdoje nuolat nevyksta.

Tačiau teismas į sutuoktinių prašymą neatsižvelgė, mat šiuo atveju egzistavo sąlygos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio paskyrimui, todėl policija tokį sprendimą priėmė pagrįstai.

Nuo marčios bandyta apsaugoti anytą

Analizuojant kitus teismą pasiekusius skundus tenka pastebėti, jog dažniausiai konfliktų kyla tarp buvusių ar esamų sutuoktinių. Tačiau, kaip ir visuomet, pasitaiko išimčių. Pasirodo, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti paskirtas ir marčiai, siekiant nuo juos apsaugoti anytą.

Ne pačius geriausius santykius su anyta palaikančiai moteriai lemtingu tapo šių metų liepos 17 dienos rytas. Tąsyk kartu su savo nepilnamete dukra moteris atvyko pasiimti daiktų į buvusią gyvenamąją vietą, kur, pastarosios teigimu, jai priklauso dalis nuosavybės.

Ten gyvenanti anyta tądien paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir nurodė, kad į jos kiemą atvykusi marti elgiasi agresyviai, konfliktuoja ir netgi išrovė pasodintas daržoves. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad konfliktas tarp anytos ir marčios kilo pastarosios nepilnametės dukters akivaizdoje.

Pas anytą į namus atvykusiai moteriai tą pačią dieną buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Moteris tokį policijos pareigūnų sprendimą apskundė – esą kiekvieną kartą atvykus į tuos namus, iš anytos ji patiria psichologinį smurtą, yra kaltinama tariamomis vagystėmis.

Konkretų rytą, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, pati anyta atsisėdo ant laiptų ir taip neleido atvažiavusiai marčiai patekti į jai priklausančią namo dalį. Orderį gavusios moters nuomone, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė gali būti taikoma nebent pačiai anytai, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiai savo teisėmis.

Analizuojant skundą paaiškėjo ir tikroji moterų nesutarimo priežastis – šios konfliktuoja dėl mirusio policiją iškvietusios moters sūnaus (orderį gavusios moters vyro) turto dalybų.

Pasirodo, atliekant ekspertinį tyrimą anyta buvo pranešusi ir apie tariamą ankstesnį marčios smurtą – esą pastaroji anytai yra sudavusi per veidą, stumdžiusi, grasinusi sunaikinti arba išnešti jai priklausančius daiktus.

Tačiau tokie kaltinimai ir iš pradžių nustatyta smurto artimoje aplinkoje grėsmė galiausiai nepasitvirtino – šįkart teismas tenkino pavojų keliančia pripažintos moters prašymą ir sutiko, kad pastaruoju atveju nebuvo orderio skyrimui būtinų sąlygų.

Priimant šią nutartį orderio taikymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl teismas jo panaikinti negalėjo, tačiau pripažino, kad pastaroji priemonė buvo taikoma nepagrįstai ir neteisėtai.

Kas nutinka, jei orderis yra panaikinamas?

Anot Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Revitos Janavičiūtės, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti konkretų orderį per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui. Tiesa, skundo padavimas paskirto apsaugos nuo smurto orderio vykdymo nesustabdo.

Teisę skųsti sprendimą turi ir pavojų patiriantys asmenys, jei policijos pareigūnai nusprendžia neskirti apsaugos nuo smurto orderio.

„Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas nuo skundo gavimo policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas gali priimti vieną iš šių sprendimų:

1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį;

2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį;

3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti)“, – teigė R. Janavičiūtė.

Jei nutinka taip, kad pavojų keliančio asmens skundas yra tenkinamas ir orderis panaikinamas, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.

„Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių išlaidų atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“, – teigė policijos atstovė.