NATO lyderiai Vilniuje spręs dėl Ukrainos narystės perspektyvos, gynybos finansavimo

Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.

Vis dėlto Ukraina ragina Aljansą žengti dar toliau ir sutarti dėl jos pakvietimo į NATO pasibaigus karui.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda renginio išvakarėse tvirtino, kad Kyjivo kelias į narystę Aljanse turi būti apibrėžtas laike. Jis pabrėžė, kad Lietuvai „labai svarbu išgirsti signalą, kad Ukrainos narystė NATO tikrai yra galima, tuomet, kuomet sąlygos leis“.

Savo ruožtu J. Bidenas prieš atvykdamas į Vilnių amerikiečių transliuotojui CNN tvirtino, kad karas su Rusija turi baigtis prieš NATO pradedant svarstyti Ukrainos narystės klausimą. Anot jo, Kyjivas turi „atitikti ir kitus kvalifikacinius reikalavimus“, jog sulauktų kvietimo prisijungti.

Susitikimo išvakarėse Aljanso narės patvirtino regioninius gynybos planus, įskaitant tuos, kurie apima Baltijos šalis ir Lenkiją. Juos baigiamojoje susitikimo deklaracijoje turėtų politiškai patvirtinti ir šalių lyderiai.

Anot Lietuvos pareigūnų ir karininkų, planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO laikyseną. Anksčiau Aljanse manyta, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Siekiant užtikrinti šalių gebėjimą priskirti pajėgas minėtiems planams, NATO lyderiai taip pat turėtų įsipareigoti gynybai skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu šis dydis traktuojamas kaip vadinamosios lubos, o ne grindys.

Viena didžiausių viršūnių susitikimo intrigų buvo susijusi ir su tuo, ar Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) galop pritars Švedijos narystės NATO ratifikavimui.

Pirmadienio vakarą po kelias valandas trukusių pokalbių NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Ankara nebevetuos Švedijos narystės.

Susitikimo metu lyderiai taip pat ketina aptarti pastarųjų savaičių įvykius Rusijoje, kai po nepavykusio maišto samdinių grupei „Wagner“ ir jų lyderiui Jevgenijui Prigožinui leista persikelti į Baltarusiją. Minskas pastaruoju metu pateikė skirtingas versijas dėl J. Prigožino buvimo vietos, tačiau tikra jo buvimo vieta nėra žinoma.

Lietuva, Lenkija ir kitos rytinės NATO valstybės tvirtina, kad galimas „Wagner“ persikėlimas į Baltarusiją kelia naujų grėsmių regiono saugumui.

G. Nausėda teigė besitikintis, kad viršūnių susitikimas pasveikins sąjungininkes už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą rytiniame Aljanso sparne.

Toks prezidento pasisakymas atspindi Lietuvos diplomatų pastangas viršūnių susitikimo deklaracijoje tiesiogiai ar netiesiogiai paminėti Vokietijos pažadą Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą.

Vilniaus viršūnių susitikime numatomi ir dvišaliai Lietuvos lyderių susitikimai. G. Nausėda Prezidentūroje priims J. Bideną, premjerė Ingrida Šimonytė susitiks su Naujosios Zelandijos kolega Chrisu Hipkinsu (Krisu Hipkinsu).