Mokesčiai mūsų šalyje - neteisingi

„Dažnai sakoma, kad algos Lietuvoje labai smarkiai apmokestinamos ir nebegalima jų daugiau apmokestinti. Bet tai nėra tiesa", - akcentavo prof. R.Lazutka, anot kurio, mes šiuo atžvilgiu neišsiskiriame iš kitų EBPO šalių - esame per vidurį.

Tačiau, anot ekonomisto, blogis yra kitame.

„Mažos algos pas mus apmokestinamos smarkiai - socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokomis. O didelės apmokestinamos mažai. Bet bendrai algos, žiūrint į tarptautinį kontekstą, nėra apmokestinamos smarkiai. Pas mus dideli mokesčiai yra taikomi vartojimui - prekėms bei paslaugoms. Kitaip tariant, yra dideli akcizai, kuriuos reguliuoja ES, ir todėl tenka juos didinti, bei didelis PVM.

Dabar pasigirsta nuomonių, kad, tarkime, krašto apsaugai reikia padidinti finansavimą, didinant PVM. Ir esą tai yra labai geras būdas.

Bet tai yra labai blogas būdas. Nes PVM yra sunkiausia našta tiems, kurie gyvena sunkiausiai. Nes 21 proc. susimokėti tam, kurio alga yra 4 tūkst. eurų, ir tam, kurio alga yra 800 eurų, yra didelis skirtumas. Nesvarbu, kad procentas tas pats. Šis mokestis yra laikomas socialiai neteisingu, nes jis daug smarkiau yra užgulęs silpnesnių visuomenės grupių pečius nei turtingesniųjų. Lietuvoje norima tai įsiūlyti, nes turtingesnieji nori apsaugoti savo pajamas. O tos pajamos būna ir iš pelnų bei kai kurios individualios veiklos. O pelno mokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių", - pabrėžė R.Lazutka.

Anot profesoriaus, valdančiųjų stumta mokesčių reforma visų pirma žlugo todėl, kad kilo pasipriešinimas dėl didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

„Daug kam atrodo, kad individuali veikla yra tokia, kuri duoda nedideles pajamas. Bet ta veikla yra labai įvairi. Yra, kas labai mažai uždirba", - akcentavo ekonomistas, bet kartu pridūrė, kad, pavyzdžiui, individualia veikla užsiimantys advokatai tikrai neskursta.

Jis griauna ir mitą, kad samdomas darbuotojas yra daug saugesnis už dirbantį savarankiškai, todėl pastarojo, nepriklausomai nuo pajamų, negalima apmokestinti didesniu tarifu. Profesorius akcentavo, kad pirmasis nuo tokio pat dydžio pajamų sumoka 2300 eurų, antrasis - 686 eurus.

„Skirtumas - 3 kartai. Ir buvo norima tai pajudinti. Bet kilo triukšmas ir tai buvo sustabdyta. Argumentai buvo tokie, kad individuali veikla yra specifinė, ten žmonės neturi garantijų, kurias turi samdomą darbą dirbantys žmonės. Tačiau daugeliu atvejų tai nėra tiesa. Rizika yra visiems ir už tą riziką apdovanojama pelnu, o ne mokesčių lengvatomis. Jei renkiesi vieną verslo formą ir nepasiseks, gali imtis kitos formos. O kai galvojama, kad samdomas darbas yra garantuotas, tai tie žmonės, kurie neteko darbo, su tuo nesutiktų.

Net tokiose užuovėjose, kaip universitete, nėra garantijų. Jei eilinį rugsėjį nebus surinkta tam tikros grupės, dėstytojas bus be darbo. Jau nekalbant apie restoraną, kuris užsidaro, nes vadybininkas apsiskaičiavo sudarydamas meniu ir nustatydamas kainas. Žmogus gali būti puikus virėjas, bet dėl to netekti darbo. Jokių garantijų jis neturi", - teigė R.Lazutka.

Profesorius pabrėžė, kad Lietuvoje ne tik surenkama mažai mokesčių, bet ir kad tie mokesčiai nėra teisingi.

„Kaip minėjau, didžioji valstybės pajamų dalis yra surenkama vartotojiškais mokesčiais - PVM bei akcizais. Kitas neteisingumas - didelės pajamos apmokestinamos nedaug, mažos - labiau. O ypač - vidutinės, nes tebėra įteisintas neapmokestinamasis pajamų dydis nuo vidutinės algos. Bet labai didelės pajamos apmokestinamos menkai", - kalbėjo R.Lazutka.

Profesorius nesupranta, kodėl Lietuvoje neįvedami tikri progresiniai mokesčiai.

„Mane dėl to pavadina komunistu: esą aš noriu iš vienų atimti ir padalinti. Sakoma, kad socializmą jau turėjome, socializmo nebereikia. Tačiau socialinė atskirtis turi būti mažinama", - reziumavo R.Lazutka.