„Misija: švari vasara“ rezultatai tvarkant nacionalinius parkus: surinkta 45 tonos šiukšlių ir išvaduota kirstukų šeima

Penkių talkų Lietuvos nacionaliniuose parkuose metu surinkta apie 45 tonos šiukšlių, tai beveik dvigubai daugiau nei pernai, kuomet akcijos dalyviai tvarkė nacionalinius ir regioninius parkus, miškus, paplūdimius, pažintinius takus.

Paskutinė talka, vykusi rugpjūčio 27 d. Kuršių nerijos nacionaliniame parke atskleidė, kad nors ši saugoma teritorija lyginant su kitais nacionaliniais Lietuvos parkais yra švariausia, čia taip pat galima aptikti daugybę atliekų, kurias į krantą išplukdo Baltijos jūra.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė teigia, kad po penkių „Misija – švari vasara“ talkų nacionaliniuose parkuose tenka pripažinti, kad dar pasitaiko žmonių, kurie ne tik palieka šiukšles gamtoje ten pabuvoję, bet  netgi specialiai veža įvairias statybines, autoservisų atliekas ir ten jas palieka.  

„Saugomose teritorijose galioja pagrindinė taisyklė – ką žmogus atsineša į gamtą, tą ir privalo išsinešti. Deja, situacija nėra tokia gera, kaip to norėtųsi.

Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir trisdešimt regioninių parkų, kiekvieno iš jų lankytojų centruose kviečiame pasiimti specialų nemokamą šiukšlių maišelį bei einant į gamtą savanoriškai surinkti net ir kitų žmonių paliktas šiukšles. Kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės gamtos ir jos išsaugojimo“, – teigė D. Rakauskaitė.

Daugiausiai randama statybinių atliekų

Iniciatyvos „Misija: švari vasara 2021“ užbaigimo renginyje Juodkrantėje aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė susirinkusiems pristatė penkių talkų rezultatus. Vieni pavyzdžiai liūdina, kiti – dar labiau skatina prisiimti atsakomybę už mus supančią aplinką bei joje gyvenančius gyvus padarus.

„Antrą vasarą organizuodami ir kartu patys intensyviai dalyvaudami talkose, pastebėjome, kad atliekų susidarymo tendencijos miškuose nesikeičia.

Pati populiariausia atlieka išlieka statybinės atliekos, kurios yra atgabenamos po remontų, antroje vietoje – tikėtina nelegalių autoservisų atliekos, padangos, taip pat seni užkasti nedideli sąvartynai, galiausiai įvairios pakuotės, kurios lieka po žmonių iškylų gamtoje ir, žinoma, švenčių likučiai, nuorūkos ir balionai, kurie paliekami tiesiog po akimis.

Tiesa, galime pasidžiaugti, kad talkų metų išvaduotas ne vienas žaltys ir gluodena, kirstukų šeima, būrys kitų mažaūgių laukinių gyvūnų“, – teigia V. Griškevičienė.

Vienas iš akcijos organizatorių, pirmosios ir didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius pasidžiaugė, kad iš 45 tonų iš miškų išgabentų šiukšlių, pagrindinės atliekos – ne pakuotės.

Anot jo, tai tik patvirtina faktą, jog konteinerinė sistema šalyje yra veiksminga, o investicija į visuomenės švietimą yra labai svarbi.

„Inicijuodami nacionalinių parkų tvarkymą ir patys dalyvaudami talkose, savo pavyzdžiu norime parodyti, kad niekada nesiekėme būti tik instituciniai operatoriai.

Norisi asmeniškai žinoti su kokiomis problemomis susiduria Lietuva, o tą geriausiai galima padaryti ne kabinete, bet būnant pačiose problemų susidarymo vietose.

Per 18 veiklos metų įsitikinome, kad ir maži kasdieniai veiksmai lemia didelius pokyčius aplinkosaugoje, todėl kalbėdami apie būtinybę rūšiuoti ir motyvuodami gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai, tikime, kad visi kartu galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo“, – sakė K. Pocius.

Nemokamos pramogos Juodkrantės gyventojams ir svečiams

Renginio programa Juodkrantėje, ties Raganų kalnu, Kuršių marių pakrantėje prasidėjo 17 val. Pirmiausiai dėmesys buvo skirtas mažiesiems renginio dalyviams, kurie buvo pakviesti į Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį vaikams „Kontis ir Tvarkius“, jo metu vaikai turėjo galimybę  patys tapti spektaklio dalyviais ir mokytis rūšiuoti. Renginį vainikavo filmas po atviru dangumi „Walk the Tideline“, kurio premjerą buvo galima išvysti „Nepatogaus kino“ festivalyje.

Suomės Anos Antsalo režisuotu filmu „Walk the Tideline“ organizatoriai siekė atkreipti poilsiautojų dėmesį į plastiką, kurio era prasidėjo tik prieš pusšimtį amžiaus, tačiau jau tapo geologiniu sluoksniu ir ši atlieka dėl žmonių kaltės teršia jūras, vandenynus.

Kaip pasakojama filmo aprašyme, tai pasiuntinys, kalbantis be žodžių ir vienijantis žemynus bei gyvas būtybes. Jis primena mums, kad tai, ką mes bandome slėpti, ilgainiui sugrįš į paviršių.