Ministerija išgirdo pavojaus signalą 5–6 minutes

Jau prieš kurį laiką buvo priimtas sprendimas nuo kitų mokslo metų nebefinansuoti klasių, kuriose mokosi mažiau nei 5 mokiniai. Taip siekiama, kad neliktų mažų klasių arba tokių, kur mokosi skirtingų amžiaus klasių mokiniai. Tai paliestų ir daug mažų privačių mokyklų.

Prireikė ne vienos konferencijos, kreipimosi į ministeriją ir politikus, kad pagaliau valdininkai išgirstų, jog jungtinės klasės nėra tas pats, kas mokymasis mišriose amžiaus grupėse. Būtent tokiu principu dirba ne viena bendruomeninė maža privati mokykla Lietuvoje. Viena iš tokių - Kaune veikianti „Žalioji gamtos mokykla".

Mokyklos bendruomenė gali ramiau atsikvėpti, nes išgirdo pažadą, kad finansavimas tokio tipo mokykloms keičiamas nebus. „Ministerija organizavo diskusijas su Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos deleguotais atstovais.

Po diskusijų sutarta, kad ministerija rengs Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimą ir jį teiks Vyriausybei tvirtinti.

Bus siūloma nustatyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšų iš valstybės biudžeto 1-4 mokinių klasėms nevalstybinėse mokyklose būtų skiriama tiek pat, kiek ir šiais mokslo metais. Planuojame, kad siūlymą Vyriausybei svarstyti pateiksime po mėnesio", - „Vakaro žinias" informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

- Jeigu ne aktyvi mokyklų veikla rengiant konferencijas ir kviečiant į diskusijas politikus, jau kitais metais būtumėte netekę finansavimo?, - „Vakaro žinios" paklausė „Žaliosios gamtos mokyklos" įkūrėjos ir vadovės Jolantos Lipkevičienės.

- Tam ir yra reikalingos diskusijos bei bendradarbiavimas. Jeigu nebūtų reakcijos, atrodytų, kad viskas visiems tinka ir sprendimai yra geri.

- Kaip gauti reakcijas, jeigu priimant sprendimus, nediskutuojama. Mokyklos apie pasikeitusį finansavimą sužinojo kai buvo priimtas sprendimas?

- Teisingas pastebėjimas. Kai pernai vasarą buvo priimtas nutarimas, mokyklose buvo vasaros atostogos. Ir mes apie tai nieko nežinojome.

Dar prieš tai, gegužės mėnesį, kreipėmės į Seimo švietimo reikalų komitetą, tuomet pirmininkas Artūras Žukauskas buvo patikinęs, kad planuojami pokyčiai skirti tik valstybinėms mokykloms.

Bet per Kalėdas sužinojome, kad nutarimas kitoks, ir jis jau priimtas. Mums buvo pasakyta, kad jis paskelbtas sistemoje, mes turėjome sekti, pamatyti.

Mes neturime tokių darbuotojų, kurie dirbtų, sekdami tokias sistemas. Mano manymu, priimant tokius sprendimus, galima buvo įtraukti bent kelias mokyklas, kurias toks sprendimas palies.

Bet paprasčiausias būdas yra nediskutuoti. O kai jau priimta, mažai, kas prieštarauja. Taip buvo ir šį kartą - apie pasikeitusią tvarką sužinojome per Kalėdas.

Iš to būtų galima pasimokyti sklandesnio bendradarbiavimo. Mes visuomet esame pasiruošę atvykti į diskusijas, pokalbius, aptarimus. Džiugu, kad ir į mūsų organizuojamas konferencijas šiuo klausimu atvyko ministerijos atstovai.

- Teko aiškintis, kad dirbate ne kaip jungtinės klasės, kurioms finansavimas ir nebus skiriamas, o pagal kitą modelį?

- Matyt, Lietuvoje dar mažai tokios patirties, todėl tai ir painiojama. Todėl ketiname patys parengti mokymosi mišraus amžiaus grupėse koncepciją, kurią pristatysime švietimo bendruomenei ir visuomenei.

Tokiu būdu atsirastų legalus, teisiškai pagrįstas mokymosi būdas, kuris Lietuvoje iki šiol yra lyginamas su jungtinėmis klasėmis, nors tai visiškai nėra panašu.

- Kol kas sprendimas priimtas tik šiems mokslo metams. Ar gali būti, kad kitais metais finansavimas gali visgi būti pakeistas?

- Nežinome, kaip bus toliau. Todėl sieksime, kad Švietimo įstatyme atsirastų sąvoka, apibrėžianti mažas, ne pelno siekiančias bendruomenines mokyklas.

Turbūt viskas priklausys nuo to, kiek aktyviai bendrausime šiomis temomis. Jeigu manysime, kad mūsų gerove pasirūpins valdžia, žinoma, kad po metų vėl gali tekti kalbėti ta pačia tema.

Bet jeigu nuolat bendradarbiausime, pristatysime save, kalbėsime apie savo indelį į švietimą, galėsime paskleisti daugiau žinių apie tai, kokios yra aktualijos šiuolaikinėje mokykloje.

Daug kalbama apie gyvenimo įgūdžių programas, kurios mūsų mokyklose vyksta kuo puikiausiai. Tokiose mokyklose yra apie 60 proc. specialiųjų poreikių vaikų.

Atkakliai apie tai kalbėjome. Kelias buvo sudėtingas. Manau, todėl, kad kitokią nuomonę turėjusių pusėje nebuvo supratimo, kaip mes dirbame. Tikimės, kad ministerija mus pagaliau išgirdo.