Milžiniškos baudos – vien kirtus magistralinį kelią

Pasirodo, prie „Viados“ degalinės įrengtas radaras užfiksavo, kad vairuotojas krovininiu N1 kategorijos mikroautobusu tiek sykių kirto magistralinį kelią Šiauliai–Palanga.

D. Domarkas klausė, kodėl vairuotojai nebuvo informuoti, kad sunkiasvoriu transportu važiuojant Kretingos miesto ribose reikia mokėti Kelių naudotojo mokestį.

Lietuvoje yra 20 apmokestintų aukščiausios kategorijos kelių (nuo A1 iki A20), tarp jų – ir kelias A11 Šiauliai–Palanga, jo ruožas nuo 2,65 iki 146,52 km. Važiuojant sunkiasvoriu transportu, vairuotojams reikia mokėti mokestį, įsigyjant specialų bilietą –vinjetę dienai, savaitei, mėnesiui arba metams.

Pažeidimus fiksuoja modernus radaras

Žemės ūkio produkcija prekiaujantis D. Domarkas pasakojo daugel metų išvežiojąs produkciją klientams, iš Nemuno gatvės kertąs didžiąją sankryžą kelyje Šiauliai–Palanga iki Kretingsodžio.

Tačiau ligi šiol nebūdavo traktuojama, kad jis pažeidė tvarką. Jeigu reikėdavo važiuoti už miesto ribų, jis tvirtino, susimokėdavęs Kelių naudotojo mokestį, nusipirkdamas specialią vinjetę.

„Kai pirmąsyk spalį atėjo bauda, sužinojau, kad prie „Viados“ degalinės, kelyje Šiauliai–Palanga, šį rugpjūtį buvo įrengtas modernus radaras, kuris pradėjo fiksuoti, koks transportas ir kur važiuoja.

Tačiau tik dabar, gavus pirmąją baudą, man paaiškėjo, kad reikia mokėti ir už važiavimą būtent Kretingos miesto ribose.

Negana to, nuo rugpjūčio važinėjau dažnai – jau atėjo trys baudos, bet, manau, kad tai dar ne pabaiga – per du praėjusius mėnesius už kiekvieną važiavimą jų prisirinksiu krūvą. Kiek sykių važiavau, tiek ateis baudų po 350 Eur“, – piktinosi skaitytojas.

Jis tikino suprantąs, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jam nesuprantama, kodėl nė viena tarnyba neinformavo vairuotojų, o baudas skuba reikalauti. „Juolab kad, mūsų žiniomis, Klaipėdos miesto savivaldybė išsireikalavo iš Kelių direkcijos, kad krovininį transportą, važiuojantį miesto ribose, atleistų nuo šio mokesčio“, – tvirtino D. Domarkas.

350 Eur – tik pusė minimalios baudos

Kretingiškis įsitikinęs, kad tokių apsigavusių vairuotojų bus ir daugiau, nes tik dabar kelių mokestį administruojanti Lietuvos transporto saugos administracija pradėjo siųsti pranešimus apie pažeidimus, įvykusius dar rugpjūtį. „Juk prekes daug žmonių išvežioja po visą miestą.

Mažiausia bauda už važiavimą magistraliniu keliu, už 1 km – pusė minimalios baudos, arba 350 Eur, o už važiavimą didesnį atstumą – dar daugiau“, – teigė skaitytojas.

Jis replikavo, kad pinigai už baudas patenka į valstybės biudžetą, o jie užkamšo šio skyles, atsiradusias valdininkams eikvojant pinigus.

D. Domarką palaikė vairuotojas D. Petravičius: „Absurdiškas įstatymas. Man Kartenoje tereikia kirsti kelią, kad pervažiuočiau iš vieno savo sklypo į kitą, esantį kitapus magistralinio kelio, ir privalau mokėti kelio mokestį.“

Kitas skaitytojas sakė, kad jam automobiliu „VW Caddy“, kuriuo paveža vos 1– 1,5 t krovinį, jam tenka mokėti mokestį kaip už sunkiasvorį, gabenantį iki 3,5 t.

D. Domarkas, iškėlęs šia problemą, norėtų žinoti, ar rajono Savivaldybė imsis iniciatyvos išsireikalauti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atleistų krovininių automobilių vairuotojus nuo Kelių naudotojo mokesčio, važiuojant valstybiniu keliu Kretingos miesto ribose.

Kelias keliui nelygu

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Eismo saugumo komisijos vadovas Povilas Černeckis patikino, kad Kelių naudotojo mokestį už važiavimą krovininiais automobiliais magistraliniais šalies kelias, įskaitant ir miestų ribas, privaloma mokėti jau daugel metų – nuo 2005-ųjų, ir tai nėra naujovė.

Bendraujant su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais jam neteko girdėti, kad Klaipėdos miesto ribose Kelių direkcijai priklausantys valstybiniai keliai nebūtų apmokestinti: „Negalima lyginti – per Klaipėdos miestą ir aplink jį eina daug kelių, kurie priklauso Savivaldybei, o ne Kelių direkcijai.“

Pažeidėjus ligi šiol magistraliniuose keliuose nustatydavo muitinės pareigūnai, daugelis vairuotojų metų metais jiems neužkliūdavo, kol valstybinį kelią A11 Šiauliai–Palanga administruojanti LAKD neįrengė naujo sektorinio radaro.

„Šią vasarą Kelių direkcija patobulino radarą kelyje Šiauliai–Palanga, priešais „Viados“ degalinę, kuris nuo šiol ne tik fiksuoja automobilių numerius, identifikuoja jo markę, vairuotoją, bet ir nustato, ar savininkas sumokėjo už važiavimą magistraliniu keliu. Todėl ir nustatomi nauji pažeidimai“, – teigė P. Černeckis.

Triskart ministerija nereagavo

Jo žodžiais, Savivaldybės eismo saugumo komisija, vairuotojų prašymu, net trissyk – 2019, 2020 ir 2022 m. – svarstė šią problemą ir buvo kreiptasi į Susisiekimo ministeriją ir šiai priklausančią LAKD, kad krovininių automobilių vairuotojai, važiuojantys magistraliniu keliu per miestą – ruože nuo 133,025 km iki 137,275 km, nebūtų apmokestinami Kelių naudotojų mokesčiu arba būtų pakoreguoti jo dydžiais, tačiau ministerija į tuos prašymus neatsižvelgė.

„Magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai–Palanga ruožo dalis, esanti Kretingos mieste, sutampa su miesto pagrindine gatve, kuriai Kretingos mieste suteikti Šiaulių pl. ir Žemaitės al. pavadinimai. Šios gatvės jungia miestą su gretimomis miesto ir rajono gyvenvietėmis.

Tokia magistralinio kelio padėtis lemia tai, jog transporto priemonių valdytojai, A11 keliu važiuojantys Kretingos mieste trumpa atkarpa, siekdami patekti į kitą to paties miesto dalį ar patekti į rajoninę savivaldybės dalį, privalo mokėti Kelių naudotojo mokestį.

Transporto priemonių valdytojai, turintys pareigą mokėti Kelių naudotojo mokestį, siekdami išvengti šios prievolės, keičia judėjimo maršrutą. Dėl šios priežasties didėja transporto priemonių srautas kitomis Kretingos miesto gatvėmis.

Tai lemia didėjančią automobilių keliamą oro taršą miesto teritorijoje, prastėjančią kelių būklę, didelį miesto gyventojų nepasitenkinimą transporto priemonių srautais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome patikslinti nutarimo projektą, numatant, kad magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo atkarpa, esanti Kretingos mieste nuo 133,025 km iki 137,275 km, nebūtų apmokestinama kelių naudotojo mokesčiu“, – rašoma Savivaldybės merų Juozo Mažeikos ir Antano Kalniaus pasirašytuose raštuose.

---

Nuo 700 iki 1 tūkst. eurų – tokią baudą, pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnį „Kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos nesumokėjimas“, užsitraukia vairuotojai arba transporto priemonių savininkai (valdytojai) – fiziniai asmenys arba juridinių asmenų vadovai, nesumokėję Kelių naudotojo mokesčio už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais.