Meno asociacija ir Salomėjos Nėries anūkė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nukelti poetės paminklą

„Šis LGGRTC generalinio direktoriaus pasirašytas sprendimas priimtas sulaukus visuomenėje nevienareikšmiai įvertinto vadinamosios desovietizacijos komisijos sprendimo. 

Šios komisijos posėdžiai, kurių metu buvo svarstomi visai visuomenei aktualūs klausimai dalykai, buvo slapti, komisija kategoriškai atsisakė viešų posėdžių transliacijos, kas jau priminė sovietinę „troiką“, – skelbiama LMKA pranešime spaudai.

Skunde asociacija kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, prašant neskubėti priimti sprendimų dėl S. Nėriai skirto paminklo.

„Šiuo kreipimusi prašome Vilniaus savivaldybės neskubėti vykdyti Centro sprendimą – nukelti S. Nėries įamžinimui sukurtą paminklą, – kadangi prašome Teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti Centro sprendimo vykdymą. 

O jei jau taip nutiks, kad (kol vyks Teismo procesas) paminklas būtų nukeltas – Teismui priėmus sprendimą panaikinti Centro sprendimą – prašome paminklą ir visą architektūrinį kompleksą atstatyti į pradinę būseną, išlaikant buvusią formą, mastelį ir kitus kūrinio (S. Nėries skulptūros) bei visus kitus šiam architektūriniam kompleksui būdingus bruožus“, – dėstoma kreipimesi.

Neatsižvelgė į mokslininkų išvadas

Nors skunde teigiama, kad vadinamajai desovietizacijos komisijai priimant išvadą nebuvo atsižvelgta į mokslininkų teiginius, pats komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas su tokiais svarstymais nesutinka.

„Trys turimos pažymos S. Nėries atveju yra parengtos remiantis moksliniais principais. Daktaro laipsnio turėjimas tikrai nepasako žmogaus kvalifikacijos, pasako tik jo kai kurias galimybes“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje teigė V. Karčiauskas.

ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės Salomėjos Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi Desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. 

Komisijai pirmininkaujančio V. Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu.

„Po diskusijų (...) su Dariumi Kuoliu, kuris paminkle matė kančią, man kilo mintis, kad paminklas galėtų simbolizuoti ne S. Nėrį, o išdavikės kančią arba pačią išdavystę. 

Tai būtų paminklas išdavystei“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

Anksčiau Desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų. 

Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.

Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.

Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. 

Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.