Medžių priežiūros ypatumai Kretingoje

Pradeda darbus

Medžių priežiūrą mieste vykdo Kretingos miesto seniūnija. „Nemažai medžių esame apgenėję rudenį. Pavasarį tradiciškai formuosime miesto medžių lajas, dar turime genėti dalį medžių pagrindinėse gatvėse. Taip pat pavasarį tvarkome įvairius sąžalynus, menkaverčius krūmus“, – darbus išvardino seniūnė Gintarė Liobikienė.

Medžius seniūnija geni pagal poreikį. „Apžiūrime, įvertiname visus medžius, o atžalas, kurios atauga aplink kamienus, genime nuolat“, – sakė seniūnė.

Seniūnijos prašymu, medžius geni, pjauna, Savivaldybės įmonė (SĮ) „Kretingos komunalininkas“. „Jau atliekame pavasario darbus, kai oras leis, pradėsime ir su medžių priežiūra susijusius darbus“, – sakė įmonės direktorius Paulius Ruškus.

Kaip tinkamai genėti ir prižiūrėti medžius, paaiškina „Kretingos komunalininkas“ dirbantis specialistas. „Turime specialistą, kuris prižiūri, kaip genimi medžiai, paaiškina mūsų darbuotojams, kaip tai daryti ir, atlikus darbus, patikrina. Žinoma, būna, kad šakos tai per daug, tai per mažai nugenėtos“, – kalbėjo P. Ruškus.

Gali tekti išrauti

Dėl medžių pjovimo sprendimus priima komisijos. Dėl sudėtingesnių pjovimų – Savivaldybės komisija, dėl pavienių medžių, paprastesnių kirtimų – komisija, sudaryta iš trijų seniūnijos darbuotojų.

„Pagal įstatymus ir nuostatus žiūrime, kada galime išduoti leidimus. Jeigu medis yra pavojingai pasviręs, papuvęs, tada išduodame, jeigu jis – sveikas, tada ne, arba išduodamas tokiu atveju, jeigu už jį sumokama medžio atstatomoji vertė“, – paaiškino G. Liobikienė.

Šiuo metu seniūnija nėra užfiksavusi nė vieno pjautino medžio. „Būna, kad atsiranda po audrų. Keli medžiai pavojingai pasvirę prie upės, tačiau tokių, dėl kurių būtų išduotas leidimas juos kirsti, neturime“, – sakė seniūnė.

Nukirtus medžius lieka kelmai, kurių, vaikščiojant šaligatviais, dar ir dabar mieste galima pamatyti ne vieną. G. Liobikienė patikino, kad, kai orai leis, „Kretingos komunalininkas“, kuris ir atlieka visus medžių pjovimo darbus, pradės frezuoti kelmus. Tą patvirtino ir „Kretingos komunalininkas“ direktorius P. Ruškus.

Su šaknimis išrauti medžius yra pavojinga, nes tose vietose liktų įgriuvos. „Kamienus frezuojame – tam tikra įranga susmulkiname kamienų paviršių iki pat žemės. Su šaknimis medžio rauti negalime, nes toje vietoje liktų įgriuva“, – paaiškino P. Ruškus.

Ne vieną gyventoją papiktina ir mieste, nukirtus medį, paliekamos vadinamosios klombos. „Vaikščiojant Rotušės a., ties buvusiu telekomu, yra palikta ne viena tuščia vieta, kuri ne tik bjauroja miesto vaizdą, bet dar ir kelia pavojų, pavyzdžiui, kad ir paspirtukais važinėjantiems vaikams, kurie nepastebėję gali griūti ir susižeisti“, – savo pastebėjimą išsakė vienas skaitytojų Valdas S.

Miesto seniūnė G. Liobikienė tikino, kad ši situacija yra žinoma, tačiau šiuo metu tvarkyti šaligatvius nėra tikslinga: „Kol kas nėra aišku, ką ketinama daryti su Rotušės aikšte, todėl nėra tikslinga tvarkyti jos prieigas, pasodinti medžių, o, pradėjus aikštės atnaujinimo darbus, juos vėl išrauti.“

Praėjusiais metais kai kuriose vietose, kur buvo nupjauti medžiai, seniūnija juos atsodino, pavyzdžiui, Pasieniečių ir Stoties gatvėse. „Būna vietų, kur medžių negalima atsodinti, tarkim, kaip Vytauto g. dėl tose vietose einančių elektros laidų“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Kas liks po 10 metų?

Savo įžvalgomis apie medžių priežiūrą Kretingos mieste pasidalino ir architektas Vytautas Grykšas. „Nėra medžio – nėra problemos: lapų šlavimo, šakų genėjimo, iškilnotų trinkelių perklojimo“, – tokį vaizdą nupiešė jis.

Daugumai rajono gyventojų akys dažnai užkliūva už drastiškai nugenėtų medžių, vidury pėsčiųjų šaligatvio likę kelmai. „Miestas yra gyvas organizmas, todėl, užtikrinant visuomenės saugumą, tenka aukoti vieną ar kitą miesto veidą formuojantį medį.

Gaila, kad primityviausiu keliu pašalinus augalą, nėra jokio toliaregiško požiūrio, kaip keisis vieta be šešėlio, ar bus saugu pėstiesiems, ką tai pasako apie miesto reprezentatyvumą? Pašalinus daugiametį medį, dingsta gana stambi šakų laja, kuria želdiniais kompensuoti gali ne 1 ar 2, o 5–6 naujai sodinami specialūs miesto medžiai“, – nuomonę išsakė V. Grykšas.

Kokius medžius mieste pašalinti, sprendžia specialistai. Miestui reikia nuolat dirbančio arboristo. „Kiek žinoma, seniūnija pavasarį samdo specialistus, kurie rekomenduoja ir sprendžia, kurie medžiai gali būti šalinami.

Tačiau žmonėms kliūva, kodėl genėjimu formuojami mums žinomi medžiai darosi panašūs į palmes ar Australijos eukaliptus, – sakė architektas, pasidžiaugęs Kretingos rajono vadovų kasmetine iniciatyva pasodinti apie 700 medžių skirtingose rajono vietose. – Puiki idėja ir paskata želdinti viešąsias erdves, bet ar nėra pamirštos pagrindinės miestelių erdvės, plotai, kuriuose želdiniai nunykę ar nesuformuoti?“

Centrinės aikštės skverą, vadinamąją duobę, besupa tik 16 senyvų medžių. Tačiau gyventojams kyla klausimų, kas čia liks po 10 metų, jeigu senyvi medžiai ir toliau bus šalinami, o į gretimybę naujų nebus atsodinta?

Miesto medžiai – kitokie

Dažna problema, kad senieji medžiai nėra pritaikyti augti esamose sąlygose, jie ilgainiui pasiligoja, pūva iš vidaus, kenčia nuo netinkamo genėjimo. „Pajūrio regione dažnos vėtros padaro savo žalos, bet pagrindinė bėda – netinkamas genėjimas“, – tikino V. Grykšas.

Miesto medžiai, ypač pastaruosius 30 metų, skiriasi nuo miško medžių, nes tai yra išvestos veislės ar hibridai, kurie pagal savo savybes yra pritaikyti auginti ypatingomis sąlygomis. „Jie pakenčia didesnę taršą, mažiau grunto, atsparūs druskoms ir sausroms.

Tokių medžių nereikia genėti, jie yra lėto augimo, kompaktiškomis formomis ar lajomis. Tačiau dar daug kur miestuose yra likę senieji medžiai, kurie yra miško medžiai, todėl prie šiuolaikinių miesto apkrovimų jie nėra prisitaikę, vargsta, serga. Tik nedidelė dalis jų prisitaiko“, – paaiškino Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.

Nemaža problema – ir požeminių inžinerinių tinklų raizgalynė: vamzdžiai, vibracija, elektros iškrovos, apribotas grunto kiekis – visa tai medžiams neprideda gyvavimo trukmės, juos kiek gelbėja nuolatinis laistymas ir atitinkama priežiūra.

„Vakarų valstybėse yra praktika miesto medžius sodinti į didžiulį požeminį korį, kuris leidžia šaknims nekonkuruoti su miesto inžinerija ir padeda išlikti urbanizuotoje aplinkoje“, – vieną pavyzdžių išsakė archotektas.

Medžiai – būtini žmonėms. Tendencingai šylant pasaulio klimatui žmonės pamiršta ir nesusimąsto, kokią didelę reikšmę miesto gyvenimui teikia medžių kuriamas šešėlis. „Šie procesai būtų daug mažiau jaučiami, jei būtų pakankamas teritorijų ir viešų erdvių apželdinimas. Klimatas ir toliau šils, todėl mūsų klimatinėje juostoje daugės šilumos pliūpsnių, kaitros rekordų.

Geras pavyzdys Vytauto g. pėsčiųjų alėja ruože nuo aikštės iki J. K. Chodkevičiaus gatvės vasarą. Nėra nė vieno medžio. Ar patogu vaikščioti asfaltuota alėja saulės atokaitoje? Užtektų pavienių medžių eilės palei pietinius gatvės fasadus ir aplinkos kokybė būtų kur kas geresnė“, – kaip būtų galima keisti susidariusią situaciją pasvarstė architektas V. Grykšas.

Genėjimas – augalo priežiūra

A. Klimienė paaiškino, kad medžius geriausia genėti žiemos antroje pusėje – kai temperatūra būna apie 0 ir ne žemiau 7 laipsnių šalčio – iki kol prasideda augalų vegetacija, t.y. pradeda sprogti pumpurai.

Klevus, riešutmedžius, vynuoges ir beržus genėti geriausia gruodžio mėnesį ar sausio pirmoje pusėje, nes tai – augalai, iš kurių bėga sula.

„Genėjimas, pirmiausia, yra augalo priežiūra, kad jis būtų sveikas. Kartais užtenka išpjauti tik nudžiūvusias, pažeistas šakas, kartais būna per tanki laja, tada ją reikia išretinti, kad nesiveistų grybinės ir virusinės augalų ligos, kartais parkuose ar prie gatvių yra formuojami medžiai, tada reikia formą palaikyti kasmet. Jeigu laja pradedama formuoti naujai, tai pirmą kartą negalima nugenėti daugiau kaip trečdalį medžio“, – sakė A. Klimienė.

Specialistė paaiškino, kad medžiai kertami, kai jie yra pažeisti, ligoti ar jų šaknynas – įsiskverbęs į pastatus, kelia grėsmę eismui ir panašiais atvejais.

Nukirtus medžius, įskaitant ir mūsų rajoną, yra paliekami kelmai. Jie turi būti naikinami. „Visų pirma, tai neatrodo estetiškai, antra, ten nebegalima sodinti kitų augalų. Jeigu kelmai yra parkuose, tai ten gali būti paliekami, – kalbėjo A. Klimienė. – Kelmai šalinami iškasant juos arba šiuolaikine technika sumalant ir pagaminant mulčą.“

Formuos želdynus

Pavasarį Kretingos miesto seniūnija planuoja formuoti ir želdynus prie Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekos J. K. Chodkevičiaus gatvėje ir skvere prie vadinamojo šviečiančio kryžiaus.

Kiek šiais metais lėšų bus skirta medžių priežiūrai, kol kas nėra aišku. „Žinome tik, kiek lėšų mums reikia želdynui, o ne įprastiems kasmetiniams darbams. Lėšų poreikis – 15 tūkst. eurų“, – įvardino G. Liobikienė, patikinusi, kad želdynai jau yra suprojektuoti, žinomi ir reikiami želdinių kiekiai.

Tose vietose bus sodinamos pušelės, daugiametės gėlės, kiti krūmai. „Kol nebuvo šviečiančio kryžiaus, ten plytėjo gėlynas, tačiau, atsiradus kryžiui, gėlynas buvo išnaikintas – liko tik vienas plotas, apsodintas vien smilgomis, kitos gėlės išnyko.

Kadangi tai – reprezentacinė miesto vieta, norisi, kad ji būtų sutvarkyta ta pačia tematika, kaip dabar yra sutvarkyti Rotušės aikštės gėlynai“, – pasakojo miesto seniūnė.