Medžiojant paukščius nebegalima naudoti švininių šratų

Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams. Po vandens paukščių medžioklės lieka nemažas taršos švinu pėdsakas. Pelkės ir kitos šlapynės, svarbios gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis rūšimis, kovojant su klimato kaita, tam ypač jautrios. Švinas kenkia paukščiams, jų praryti švininiai šratai sukelia trumpalaikį ar ilgalaikį toksinį poveikį, kuris baigiasi paukščio žūtimi.

Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus vien tik šlapynėse žūsta daugiau kaip milijonas vandens paukščių. O kalbant apie visus aplinkos biotopus, rizika apsinuodyti švinu sukeliama daugiau kaip 135 milijonams paukščių.

Pažymėtina, kad tai kelia pavojų ir toms gyvūnų rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, kurie paveikti švino šaudmenų, taip pat ir  žmonėms, kurie vartoja vandens paukščius maistui. Poveikis žmonėms pasireiškia neurologinio vystymosi, inkstų veiklos, vaisingumo sutrikimais, padidėjusiu apsigimimo atvejų skaičiumi, mirtimi.

Medžioklės taisyklių pakeitimai, reglamentuojantys šį draudimą, buvo patvirtinti 2018 m. Medžiotojams buvo duotas trejų metų terminas atsisakyti aplinkai kenksmingų šaudmenų.

Europos Sąjungoje kasmet į aplinką išmetama apie 100 000 tūkst. tonų švino iš šių veiklų: 79 proc. iš sportinio šaudymo, 14 proc. iš medžioklės ir likusioji dalis – iš žvejybos.