Medikus žudo ne tik darbo krūvis: profesija, kurioje savižudybių rizika yra ypač didelė

Nors ne visada tragiškas pasekmes lemia darbo sąlygos, visgi milžiniškas krūvis psichologinei būsenai nepadeda.

Žudosi dukart dažniau

2019 m. moksliniai tyrimai parodė, kad gydytojams gresia didelė savižudybių rizika, moterims - ypač.

O 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. „Metal Health America" organizacija JAV atliko sveikatos priežiūros darbuotojų apklausą, kuri parodė, kad 93 proc. darbuotojų patiria stresą, 86 proc. prisipažino, kad jaučia nerimą, 77 proc. - nusivylimą, 76 proc. - išsekimą ir perdegimą, o 75 proc. yra pervargę.

Apie savižudybių pavojų medicinos srityje kalbama jau seniai. Dar 2011 m. verslo ir finansų leidinys „Business Insider" atliko JAV Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto duomenų analizę.

Išanalizavę daugiau nei 11 milijonų mirties liudijimų, registruotų 1984-1998 m., jie išskyrė sąrašą profesijų, kurios gali būti priskiriamos prie padidintos savižudybių rizikos.

Buvo pastebėta, kad vyrai dažniausiai žudosi dirbdami jūrų inžinieriais, gydytojais, odontologais, veterinarais, finansininkais, chiropraktikais.

Tarp moterų kaip labiausiai besižudančios profesijos nurodytos gydytojos, pardavėjos, policininkės ir detektyvės.

Pavyzdžiui, dirbant gydytoja yra 2,78 karto didesnė rizika nusižudyti nei dirbant kitus darbus.

Vyrai gydytojai žudėsi 1,87 karto dažniau.

Atsakingų rasti nepavyko

Lietuvoje dvi žinios apie medikų savižudybes pasivijo viena po kitos.

Visuomenėje kilo klausimų, kodėl apie atvejį Vilniuje paskelbė net ministras, o apie slaugytojos mirtį Šiauliuose - nutylėta.

Juk čia ne pirmas kartas, kai gyvybę sau atėmė tos įstaigos darbuotoja.

Primename, kad dėl jaunos medikės savižudybės 2021 m. artimieji kaltino įstaigą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės, bet jis buvo nutrauktas.

Giminės tokį sprendimą skundė, tačiau nesėkmingai.

„Vakaro žinių" kalbinta Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė sako, kad apie rugsėjį įvykdytos medikės savižudybės atvejį Šiauliuose buvo girdėjusi.

„Bandžiau aiškintis, bandžiau susisiekti su to krašto slaugytojais.

Žmonės kalbėjo labai nenoriai, nes faktas buvo neviešinamas, tad žmonės vengė gandų skleidimo.

Bet atgarsių buvo sunkių ir sudėtingų, kad galimai galėjo turėti įtakos darbo aplinka, bendravimas ir mobingo apraiškos darbe.

Nesiimu spręsti, ar tai susiję, bet žmonės matė signalus, kad įstaigos viduje bendravimas nebuvo toks etiškas, koks turėtų būti", - sakė A.Volodkaitė.

Slaugytojai žeminami darbo vietose

Kalbėti apie netinkamas sąlygas medikai vis dar nedrįsta, bijodami, kad bus pasmerkti arba juos persekios įstaigos viduje.

„Kartais tai netgi priimama kaip įprotis, norma. Tarsi yra tinkama, kai aukštesnis darbuotojas bendrauja nepagarbiai. Nors taip neturi būti.

Vis dar jaučiama nuostata, kad slaugytojos yra prastesnės darbuotojos. Tai, manau, užsilikę nuo senų laikų, kai slaugytojos buvo gydytojų padėjėjos.

Bet šiuo metu slaugos studijas baigiantys darbuotojai gali dirbti kaip pilnateisiai komandos nariai, bet jie nesulaukia etiškos bendravimo kultūros įstaigoje.

Nes įsisenėję bendravimo modeliai, kad slaugytoja negali išsakyti savo nuomonės, prieštarauti gydytojui.

Šie žmonės dažnai nutildomi, slopinamos jų iniciatyvos, sakoma, kad turi dirbti taip, kaip visi jau yra įpratę.

Turi keistis bendravimo ir elgesio kultūra.

Manau, didžiulė atsakomybė turi tekti administracijos darbuotojams, kurie turi rodyti bendravimo kultūros pavyzdį savo darbuotojams", - sako slaugytojų atstovė.

A.Volodkaitė pastebi, kad ir darbo užmokesčiai slaugytojams keliami daug lėčiau ir mažesne procentine dalimi nei gydytojams: „Tarsi neįvertinama, koks svarbus slaugytojo vaidmuo.

Gydytojas paskiria gydymą, atlieka operacijas, diagnostines intervencijas, bet paskui su pacientu daugiausiai laiko praleidžia būtent slaugytojai. Šiandien slaugytojai atlieka vis daugiau funkcijų, darbo, tad norėtųsi, kad tai atsispindėtų ir darbo užmokestyje.

Turėtų keistis ir darbo krūvio reglamentacija."

Paklausta, kas stresinėse situacijose padeda patiems medikams, A.Volodkaitė sakė, kad tam tikri mechanizmai įstaigose yra.

„Yra pavyzdžių, kai įstaigose yra psichologas, pas kurį darbuotojui galima kreiptis.

Taip pat žinome pavyzdžių, kai įstaigose pagalbos nėra ir žmogus priverstas kreiptis į tarnybų specialistus.

Tai, žinoma, užtrunka. Tad pagalba lyg ir yra, bet skubios pagalbos sulaukti galima turbūt tik paskambinus į skubios pagalbos centrus.

Šiame darbe yra stresinių situacijų, mirčių.

Pavyzdžiui, patyrus neigiamą bendravimą iš paciento, turėtų būti suteikiama laiko pailsėti, pabūti atskirai nuo darbo aplinkos. Įvairiuose seminaruose specialistai nuolat nurodo būtinybę darbuotojams rūpintis pirmiausia savimi, nes tik pailsėjęs ir gerai besijaučiantis darbuotojas gali sugrįžti į darbo vietą ir kokybiškai rūpintis pacientais", - sakė A.Volodkaitė.

Komentuoja Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus VERYGA:

- Kodėl medikai vis dar bijo kalbėti apie patiriamą mobingą?

- Sunku pasakyti. Gal bijo, kad nukentės ir darbo sąlygos taps dar labiau nepriimtinos.

Kita vertus, niekas neneigia, kad mobingas yra, bet negalima visko ant to mobingo nurašyti, lyg dėl to kyla visos sveikatos sistemos problemos.

Yra kultūrinių dalykų, darbo organizavimo dalykų, krūviai.

Kitą kartą kažkas gali kaip mobingą priimti nepatogų grafiko sudarymą. Ne kiekvienu atveju tai bus mobingas.

Gal darbo sąlygos netinkamos, gal vadovas nesugeba surinkti kolektyvo, tuomet didelis krūvis tenka keliems medikams, kurie pervargsta ir persidirba. Tai jau ne mobingo problema.

- Daug metų girdime apie netinkamą bendravimo kultūrą, kai vadovai gydymo įstaigose žemina pavaldinius, labiau gerbiami gydytojai, nei slaugytojai, rezidentai susiduria su patyčiomis. Kodėl tai taip gaju?

- Įdomu tai, kad skundžiamasi, jog taip yra, bet nepaisant to, vis tiek taip yra. Kažkas turi tą ydingą ratą nutraukti. Kas tą turi padaryti? Nejau kažkas iš išorės turi liepti nebesityčioti vieniems iš kito?

Norėčiau tikėti, kad ta kultūra keičiasi.

Dabar, kai medikų ypač trūksta, kai jie yra perdegę, būtų labai trumparegiška ir kvaila toliau taip elgtis, nes tuomet ir pats susidursi su problemomis, kad nėra kam dirbti. Iš ko tada tyčiosies?

Pats save mobinsi?

Apie tai turime kalbėti, bet situaciją išspręsti gali tik tie žmonės, kurie yra sistemoje.

Juk ir vadovai dažnai yra tie patys medikai. Jie tuo ir turėtų užsiimti.

Yra būdų, kaip išsitirti psichologinį klimatą, pakalbėti su darbuotojais.

Reikia mokytis, gerinti atmosferą, gal papildomai lankyti kursus, kad vadovas įgautų specifinių žinių, kaip atpažinti tokius dalykus kolektyve, kaip juos užkardyti ir padėti mobingą patiriantiems žmonėms.

Galų gale, kaip sukurti saugų kanalą, kaip pranešti apie tai, kad tai nebūtų laikoma skundimu ar susidorojimu.

Jeigu žmogus jaučiasi blogai, tai reikia priimti rimtai, nežeminant, jo nenuvejant, nesumenkinant problemos.

- Pasigirdo kaltinimų, kad medikų savižudybės - reformos rezultatas.

- Yra tame tiesos. Reforma buvo daryta medikams nepritariant. Tam prieštaravo ir šeimos gydytojai.

Štai praėjusioje kadencijoje daug vargome, kad panaikintume vaikų sveikatos pažymėjimus dėl pamokų nelankymo, nes tai labai apkraudavo šeimos gydytojus.

Dabar juos grąžino, tik kitokia forma.

Kokį krūvį tai sukuria ir kam to reikia? Natūralu, kad medikai yra pikti ir tokius atvejus vadina reformos rezultatu.

O kur vyksta ligoninių jungimai su centrais, tos įtampos ir taip yra labai daug.

Ten judinami ištisi kolektyvai be aiškaus supratimo, kam to reikia ir kas iš to bus.

Sutinku, kad reforma tik dar labiau prisideda prie visų problemų, kurių ir anksčiau netrūko.

- Bet pervargsta ir kitų profesijų atstovai. Psichinė sveikata prasta visos visuomenės, ar ypač medikų?

- Taip, pervargimas būdingas ne tik medikams. Ypač po COVID-19, kai aplink vyksta karai, žmonės tikrai yra pervargę ir įsitempę.

Valdžios žmonės turėtų juos nuraminti, įpūsti vilties ir optimizmo.

Bet daro priešingai - gąsdina dar labiau. Nežinau, kokiu tikslu šiurpinama, kad tikrai bus karas, tik nežinia, kada.

Bet būtinai bus. Ką žmonės su ta informacija turėtų daryti? Ji tikrai neprideda nei ramybės, nei supratimo, kaip elgtis.

Bet deja, medikai yra viena labiausiai besižudančių profesijų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Priežasčių yra labai daug.

Pirmiausia, medikams tenka dirbti su žmonėmis, kurie kenčia. Todėl medikai prisigeria daug neigiamų emocijų, skausmo, kančios ir tai neišvengiamai žmogų paliečia bei traumuoja.

Dideli krūviai, žmogaus įsivaizdavimas, kad esi nepakeičiamas, kad privalai visiems padėti, taip pat „sudegina" žmones.

Deja, bet ir savižudybės priemonės medikams yra labiau prieinamos, žinios, kaip tą padaryti - taip pat.

Yra daug dalykų, kurie susideda ir sukuria aplinkybes, kad tai yra viena pažeidžiamiausių profesijų šiuo klausimu.

Medikų atstovai apie savižudybių atvejus bendruomenėje: priežastys aiškios – per dideli krūviai ir per maži atlyginimai

Per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus

Emocinė parama telefonu:

• Jaunimo linija 8 800 28888 visą parą, jaunimolinija.lt Linija „Doverija“ (rusų kalba) 8 800 77277 16.00-20.00
• „Nelik vienas“ (emocinė parama vyrams) 8 604 11119 18.00-21.00, nelikvienas.lt
• Pagalbos moterims linija 8 800 66366 visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt
• Sidabrinė linija 8 800 80020 8.00-20.00 (I-V), sidabrinelinija.lt
• Vaikų linija 116 111 11.00-23.00, vaikulinija.lt
• Vilties linija 116 123 visą parą, viltieslinija.lt
• Vyrų linija 8 670 00027 10.00-14.00 (I-V), www.vyrulinija.lt

Emocinė parama internetu:

• Jaunimo linija 18.00-24.00, jaunimolinija.lt
• „Medo“ savanoriai (psichologinė pagalba medikams, jų artimiesiems, vaistininkams) medo.lt „
• Nelik vienas“ (emocinė parama vyrams, į laiškus atsakoma darbo dienomis per 24 val.) nelikvienas.lt, [email protected]
• Pagalbos moterims linija www.pagalbosmoterimslinija.lt 17.00-21.00 val. (VII-I-II)
• Vaikų linija 18.00-21.00 (I-V), vaikulinija.lt
• Vyrų linija (emocinė parama vyrams, į laiškus atsako per 72 val.) www.vyrulinija.lt, [email protected]

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba:

Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje „Pasikalbėkime“.

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Skubi psichologinė pagalba per „Skype“

• Krizių įveikimo centras 16.00-20.00 (I-V), 12.00-16.00 (VI), krizesiveikimas.lt, krizesiveikimas
• Lietuvos kurčiųjų draugija (psichologinės konsultacijos gestų kalba) 16.00-18.00 (II), 10.00-12.00 (III), 15.30-17.30 (IV), www.lkd.lt, LKD.psichologas

Nemokama pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems

• Asociacija „Artimiems“ (organizuoja savitarpio pagalbos grupes. Interneto svetainėje pateikia naudingą informaciją nusižudžiusiųjų artimiesiems) artimiems.lt

Skubi anoniminė psichologinė pagalba

• Klaipėdos psichikos sveikatos centras Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, +370 46 410027, 8.00-17.00 (I-V), kpsc.lt
• Klaipėdos r. savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras Tilto g. 2, Gargždai, +370 464 53839, 8.00-17.00 (I-V), gsc.lt
• Kretingos r. savivaldybės Kretingos psichikos sveikatos centrasemaitės al. 1, Kretinga, +370 445 79055, 8.00-17.00 (I-V), kretingospsc.lt
• „MediCA klinika“ Galinio Pylimo filialas Galinio Pylimo g. 3A, Klaipėda, +370 46 311911, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt
• „MediCA klinika“ Šilutės pl. filialas Šilutės pl. 38, Klaipėda, +370 46 300721, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt
• „MediCA klinika“ Vingio filialas Vingio g. 16B-1, Klaipėda, +370 46 323410, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt
• „Nefridos“ klinika Nidos g. 3A, Klaipėda, +370 46 397071, 8.00-17.00 (I-V), nefrida.lt
• Palangos asmens sveikatos priežiūros centras Vytauto g. 92, Palanga, +370 460 53837, 8.00-17.00 (I-V), palangospoliklinika.lt
• Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras M. Jankaus g. 10, Šilutė, 8.00-17.00 (I-V)

Skubi pagalba ligoninėje:

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje Aušros g. 27, Švėkšna, +370 441 48281, visą parą, jurlig.lt

Klaipėdos universitetinė ligoninė Liepojos g. 41, Klaipėda, +370 46 396600, 8.00-17.00, kul.lt

Respublikinė Klaipėdos ligoninė S. Nėries g. 3, Klaipėda, +370 46 397780, visą parą, rkligonine.lt

Daugiau informacijos apie pagalbą ir kontaktai kituose miestuose - www.tuesi.lt.