Medikų pritraukimas į regionus: kokios skatinimo priemonės naudojamos?

Pasak SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovės Dianos Smaliukaitės, pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose – siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla kilmės krašte ar gydymo įstaigoje, kurioje buvo atlikta profesinė praktika.

Jauniesiems medikams svarbi ir tinkama įstaigos valdysena, organizacinė kultūra, taip pat, piniginės skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, studijų kainos apmokėjimas, apgyvendinimo, transporto finansavimas.

„Ministerija ragina gydymo įstaigas taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, siekiant sukurti palankų psichoemocinį klimatą, įtraukti medikus į sprendimų priėmimą, suteikti jiems profesinio tobulėjimo galimybes, padėti sėkmingai integruotis į kolektyvą, regioną ir visuomenę“, – teigė SAM atstovė D. Smaliukaitė.

Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, numatoma skirti 14 mln. Eur sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms (pavyzdžiui, studijų kainos finansavimui, stipendijų skyrimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui).

Dar 27,55 mln. Eur planuojama investuoti į sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą.

Be to, SAM šių metų lapkričio mėn. patvirtino gaires regionams, kurie gali planuoti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir juose numatyti veiklas, skirtas sveikatos specialistų pritraukimui į ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, nuo gruodžio 1 d. įsigaliojusi nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir leidžia pripažinti užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus.

„Tikimės, kad naujos tobulinimosi formos skatins specialistus įgyti žinių iš įvairių šaltinių, mokytis iš kolegų praktinės patirties, bendradarbiauti su kolegomis bei šią veiklą pripažinti kaip profesinės kvalifikacijos tobulinimą“, – sakė D. Smaliukaitė.

Taip pat buvo įgyvendinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio dydžio ir jo apmokėjimo pokyčiai: atlygis perskaičiuojamas ne pagal statusą, o pagal rezidentūros studijų metus.

Tad darbo užmokestis kyla kiekvienais metais, o ne kartą per rezidentūros studijas.

Prie atlygio įpareigotos prisidėti ir gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai atlieka profesinę praktiką, anksčiau įstaigos to neprivalėjo daryti.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, jaunajam medikui reikia tokios darbo vietos, kurioje galėtų tobulėti, uždirbti orų atlyginimą dirbant vienoje gydymo įstaigoje: „Besikeičianti profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, atsirandančios galimybės kompetencijų ugdymui, savišvietos skatinimas, finansinių sąlygų gerinimas yra teigiami pokyčiai tiek miestuose, tiek regionuose dirbantiems medikams“.

Pasak jos, įgyvendinami pokyčiai prisideda prie jaunųjų medikų skaičiaus regionuose didėjimo. „Ypač tai matome tokiose specialybėse kaip šeimos medicina“, – pažymėjo A. Panavienė.