Marius Dubnikovas: 2,9 proc. deficitas biudžete – ėjimas plona linija

Pasak jo, mažas nukrypimas biudžete galėtų reikšti neigiamą įtaką šiuo klausimu.

„Sunku prognozuoti, kokia bus situacija, šiuo atveju saugumas yra didesnis. Akivaizdu, kad biudžetas turi grįžti prie fiskalinės drausmės ir didžiausia rizika, kad yra einama plona linija. Mažas nukrypimas galėtų duoti didesnę neigiamą įtaką“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė M. Dubnikovas.

„Tikimasi, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs ir pajamos į biudžetą kris, nes jos dabar krenta ganėtinai puikiai, prie to prisidėjo ir infliacijos buvimas. Infliacija skauda, bet kas liečia biudžetą, yra pakankamai gerai, nes srautas yra didelis“, – aiškino jis.

Kalbėdamas apie prioritetus 2024 m. biudžeto projekte, M. Dubnikovas išskyrė biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų kėlimą, taip pat gynybos ir sveikatos apsaugos finansavimą. Anot jo, jau daug metų yra numatomas spartus atlyginimų kylimas, kas formuoja „tam tikrą ramybę“.

„Akivaizdu, kad jau kurį laiką biudžetai yra formuojami tokia linkme, jog kelti naratyvą visuomenėje „nebijokite, nepulkite į depresiją, o pajamos augs“. Nepaisant visų iššūkių pajamos turėtų augti“, – sakė ekonomistas.

„Tai jau turbūt vyksta 8 metus iš eilės, kai atlyginimų augimas dviženklis procentinis. Tai formuoja tam tikrą ramybę. (...) Manau, kad reikia išlikti optimistišku, neprarasti emocinio stabilumo ir nepadaryti klaidų“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai" kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų. 

Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.

Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)