Litvinizmas įgauna pagreitį: kodėl jį pasigavo baltarusiai, o ne ukrainiečiai?

Pastebima, kad ilgainiui litvinizmas tapo ne tik Baltarusijos opozicionierių, mėginančių pasisavinti Lietuvos praeitį, ideologija, bet ir diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos bei net kai kurių Rusijos liberalų skleidžiamo naratyvo dalimi.

Litvinizmas sugalvotas Lietuvoje?

Į litvinizmo problematiką daug metų gilinasi atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.

Pasak laidoje „Suprasti Rusiją“ dalyvavusio karininko, naratyvą, kad LDK sukūrė Baltarusijos etnosas, dar 2005 m. transliuoti pradėjo Rusijos filosofas Aleksandras Duginas. Tokį naratyvą nuo 2018 m. taip pat skleidžia Baltarusijos diktatorius. Jeigu mes pažiūrėtume, ką transliuoja kai kurie Rusijos opozicijos atstovai, ten taip pat susidursime su tokiu pačiu naratyvu. 

Tačiau pasirodo, kad ne viskas taip paprasta. Dažnai mes iš Baltarusijos opozicijos atstovų galime išgirsti, kad litvinizmas sugalvotas Lietuvoje, o Baltarusijoje niekas apie tai nežino. Tačiau S. Guzevičius sako, kad tai ne visai tiesa.

„Jeigu mes pasižiūrėtume dar giliau, kas vyksta pačioje Baltarusijoje, reikia atkreipti dėmesį, kad paminklas Algirdui stovi Baltarusijoje, o ne Lietuvoje. Deja, mes Lietuvoje išvis neturime Algirdui paminklo. 

Taip pat paminklinis akmuo Mindaugui, taip pat Gediminui didžiausias paminklas, ne per seniausiai pastatytas, stovi būtent Baltarusijoje. (...) Kitaip tariant, ten tarsi pradžioje neoficialiai režimas palaikė šitą idėją, o nuo 2018 m. mes jau girdime oficialius pasisakymus“, – aiškino pašnekovas.

Grėsmių – ne viena

Kyla klausimas, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Visų pirma, anot atsargos pulkininko, reikėtų vienodo supratimo apie iškilusias grėsmes. Viena iš grėsmių, kurią jis išskiria, yra teritorinės pretenzijos.

„Labai akivaizdžiai mes pamatėme 2013 m., kai per pratybas „Zapad“ 30 km nuo Vilniaus buvo didžiulės rusų ir baltarusių pajėgos sukoncentruotos. (Tada – Alfa.lt) šitas naratyvas buvo pradėtas transliuoti. Jį transliavo Dūmos nariai, vėliau istorikai ir net teisininkai pasisakė šituo klausimu. 

Tai, kai tai ištransliuojama per „Zapad“ pratybų aktyviąją fazę, kariškis analitikas negali kitaip vertinti, kaip labai akivaizdžią teritorinę pretenziją ir galimą pasiruošimą įvairioms kinetinėms provokacijoms“, – mintimis dalijosi ekspertas.

Antra didelė grėsmė, kurią įvardija S. Guzevičius, yra informacinės atakos, nutaikytos į valios priešintis palaužimą. „Jeig yrau įtikima, kad čia Baltarusijos miestas ar bent dalis Baltarusijos, tai su kokia motyvacija Lietuvos kariai turi ginti nežinia kieno miestą?

Iš tiesų (kariai – Alfa.lt) nebūtinai patikės. Bet, jeigu tai viešojoje erdvėje nuolat bus kartojama, tai gali demoralizuoti ir demotyvuoti žmones, nes nebėra lyderių, kurie vestų kaip 1990-aisiais, 1991 m.

Kiek man teko tarnauti kariuomenėje, akivaizdžiai buvo matyti, kad karius, kurie susipažįsta su istorija, tai nepaprastai motyvuoja. (Jie žino – Alfa.lt), ką padarė jų protėviai, kaip jie kovėsi. Mes tiesiog privalome daryti tą patį, ką ir darė protėviai daugiau kaip tūkstantį metų“, – pasakojo jis.

Žinoma, ir baltarusiai gali kalbėti apie savo motyvaciją perimti LDK kultūrą, kalbą ir civilizaciją. Tačiau karininkas sako, kad šiuo klausimu neretai istorijos savinimasis yra painiojamas su parama Baltarusijos demokratinėms jėgoms. „Tai yra didžiausia klaida, mums reikia atskirti šituos dalykus“, – teigė S. Guzevičius.

Kaip kovoti su grėsmėmis?

Kad ir kokie kiltų tolesni ginčai, kyla paprastas ir elementarus klausimas, ką konkrečiai reikėtų su tuo daryti. Ar mes turėtume užsiimti Lietuvoje gyvenančių baltarusių apšvieta? Ar mums derėtų baltarusius varyti lauk iš Lietuvos? 

Atsargos pulkininkas mano, kad sprendimai turi būti išmintingi. „Pasiūlymai (turi būti – Alfa.lt) pateikti iš politinio lygmens. Tikrai ne mano kompetencija juos komentuoti. Specialiosios tarnybos savo pateikia vertinimą ir pasiūlymų paketą. Manau, jie atlieka savo darbą.

O dėl edukacijos tai yra nepaprastai svarbu. Ir iš tikrųjų dar keturioliktais metais iš visų Lietuvos universitetų buvo pakviesti istorikai (...) ir kartu su Strateginės komunikacijos departamentu buvo sudėliotas bendru sutarimu Lietuvos CV. (Ten buvo atsakyta į tokius klausimus – Alfa.lt), kas yra Lietuva, kaip ji susikūrė, kokie yra svarbiausi periodai, epochos. 

Reikia daryti didelę informacinę kompaniją mums patiems, mūsų kaimynams į Rytus, mūsų Vakarų sąjungininkams ir edukacija būtų nepaprastai svarbus veiksnys“, – sakė ekspertas.

Anot atsargos pulkininko, viskas būtų daug paprasčiau, jei baltarusiai pripažintų lietuvių nuopelnus.

„Aš manau, kad lūžis įvyktų tada, kai pasakytų – štai Lietuvos valdovas Algirdas, Gediminas ir Vytautas buvo Lietuvos valdovai ir mums buvo gera ten gyventi. Žiūrėkit, kodėl jų naratyvas taip skiriasi nuo ukrainietiško naratyvo. Ukrainiečiai 200 metus buvo irgi po Lietuvos valdžia. 

Man teko girdėti ukrainiečių istorikės pasakojimą apie tai ir ji nemato jokių problemų pasakyti, kad čia atėjo lietuviai, kad jie išmušė mongolus, kad lietuvių valdovas Algirdas fundavo vienuolyno atstatymą ir mums buvo aukso amžius, nes mums leido gyventi, tik mes turėjome remti visokeriopai Lietuvos valdovus“, – mintimis dalijosi ekspertas.