„Linava“ prognozuoja, kad dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui gali nelikti daugiau kaip 200 mažųjų ir smulkiųjų vežėjų įmonių

Prognozuojama, kad šie ribojimai labiausiai palies mažas, smulkias ir vidutines vežėjų įmones, kurios dar nespėjo persiorientuoti iš Rytų rinkų į Vakarus, ir tas, kurios neturi finansinių išteklių tai padaryti.

Iki šių metų pabaigos jų gretose gali bankrutuoti daugiau kaip 200 įmonių, nurodoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" pranešime. Vežėjai vėl kreipėsi į Vyriausybę dėl finansinės paramos verslui, norinčiam perorientuoti veiklą į Vakarų rinkas.

Šių metų balandžio 1 d. bendrovės „Creditreform Lietuva“ ir „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama 4168 mažos, smulkios ir vidutinės įmonės. Transporto sektoriaus ekspertai prognozuoja, jei iki šių metų pabaigos 5-7 proc. šių įmonių nepavyks persiorientuoti į Vakarus ir ten rasti naujų klientų, joms gresia veiklos stabdymas, bankrotai.

Būtent dėl to iš Lietuvos transporto sektoriaus žemėlapio iki 2022 m. pabaigos gali išnykti 208-292 transporto rinkos dalyviai.

Tai, kad tokios prognozės gali pasitvirtinti, rodo ir statistika, kai kas mėnesį būtent šių įmonių gretos labiausiai retėja. Pavyzdžiui, nuo šių kovo pradžios iki birželio vidurio, bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, neliko 39 mažų ir 25 smulkių transporto įmonių.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad būtent šio tipo įmonių labiausiai mažėja, o tai lemia kelios priežastys.

„Didelės įmonės dalyvauja ir laimi konkursus dėl pervežimų ir veža tik naudingiausius pervežimus. Taip pat be pervežimų jos teikia ir kitas paslaugas – sandėliavimo, prekių paskirstymo, parkavimo, tad gali suvilioti klientą visu paslaugų paketu.

Be to, didelės įmonė gauna kur kas didesnes kuro, draudimo, tepalų ir kitų būtinų prekių įsigijimo nuolaidas ir taip įgyja konkurencinį pranašumą. Na, o retėjant mažųjų, smulkiųjų ir vidutinių įmonių gretoms, neretai jų klientus perima didieji rinkos dalyviai“, – sako Z. Buivydas.

Transporto verslas jau nuo metų pradžios ieško galimybių įleisti šaknis Vakarų rinkose ir laikosi nustatytų ribojimų gabenti prekes, kurios draudžia Europos Sąjungos sankcijos. Kai kuriems verslams tai pavyko padaryti, o kai kuriems kol kas ne, nes ieškoti naujų rinkų – brangus procesas.

„Deja, ne visoms įmonėms užtenka finansinių išteklių, tad labai reikalinga stipresnė finansinė pagalba iš valstybės. Suteiktų finansinių paskolų lengvatinėmis sąlygomis tikrai nepakanka. Be to, ne visos įmonės gali tuo pasinaudoti, nes neatitinka nustatytų reikalavimų.

Neabejotinai, turėtų būti skiriama solidesnė ir labiau prieinama finansinė parama mažajam, smulkiajam ir vidutiniam transporto verslui, kuris nori dirbti Vakaruose ir išvengti žlugimo“, – pranešime cituojamas Z. Buivydas.