Lietuvos mokyklos jau mato dugną

Tokie ministerijos pareiškimai mokyklų neįtikina. Panevėžio ir miesto, ir rajono švietimo įstaigos per metus tesulaukia vos kelių jaunų specialistų, netgi siūlydamos papildomas finansines skatinimo priemones.

Paklausiausia specialybė

Jau dabar akivaizdu, kad rudenį Aukštaitijos sostinėje net keturioms mokykloms žūtbūt reikės ir dabar taip trūkstamų matematikos mokytojų.

Ką tik studijas baigusių pedagogų Panevėžyje – vienetai, o jų amžiaus vidurkis – 55 metai.

Miesto bendrojo lavinimo mokyklose dirba 833 mokytojai. Iš jų tik 61-o darbo stažas siekia iki ketverių metų, dar 30 pedagogų mokyklose dirba 4–9 metus, 709 mokytojai – 15 metų ir daugiau, o dar 91 – pensinio amžiaus.

Parama suvilioja vienetus

Pasak Panevėžio švietimo skyriaus specialistės Aušros Gabrėnienės, kovo mėnesio duomenimis, ateinančiais mokslo metais mieste reikės 56 mokytojų.

Mokyklos laukia biologijos, geografijos, istorijos mokytojų.

Keturioms mokykloms reikės matematikų, dviem – anglų kalbos mokytojų, net šešios pradinės mokyklos ieško, kas mokys pradinukus.

Dviem vaikų darželiams ir vienai gimnazijai reikės specialiųjų pedagogų, penkiems lopšeliams- darželiams logopedų, trylikai – ikimokyklinio ugdymo specialistų.

Panevėžio švietimo įstaigoms ypač trūksta psichologų.

„Dabar jau dugnas pramuštas.“ R. Baltušis

„Bus mokytojų viliojimas iš mokyklos į mokyklą arba iš rajonų“, – mano A. Gabrėnienė.

Anot jos, naujų specialistų, pavyzdžiui, matematikos, biologijos, chemijos mokytojų, negali ateiti, net jų beveik nėra – nestoja mokytis.

Panevėžio savivaldybė taiko ne vieną pedagogų pritraukimo programą.

A. Gabrėnienės teigimu, pernai jose dalyvavo vos 8 žmonės. Vienai lietuvių kalbos mokytojai kompensuotos persikraustymo išlaidos, dar viena persikvalifikavo į pradinio ugdymo, o likusios – ikimokyklinio ugdymo studentės.

“Ko gero, tokios programos efektyviausiai veikia su ikimokyklinio ugdymo pedagogais“, – pažymi Švietimo skyriaus specialistė.

Ieškomi neatsiliepia

Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos vadovai žvalgosi, iš kur pasikviesti net du visų mokyklų itin geidžiamus specialistus – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojus.

Šios įstaigos direktorės Minolės Petronytės-Kairienės teigimu, laisvos vietos liks į pensiją išėjus ilgamečiams darbuotojams. Nors konkursas jau paskelbtas, kol kas susidomėjusiųjų nėra. Patys mokyklos vadovai pedagogų ieško ir kitose savivaldybėse.

Pasak direktorės, gali būti, kad prireiks ir rusų kalbos specialistų, nes taip pat išeina dvi šio dalyko mokytojos. Kol dar nežinoma, kokią antrąją užsienio kalbą rinksis mokiniai, konkursas rusistams nepaskelbtas.

„Į Panevėžį atvažiuoja mažiau absolventų, jų daugiau lieka Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tai problema. Jaunų specialistų pritraukti į mokyklas kol kas sunkiai sekasi“, – sako M. Petronytė-Kairienė.

Bet ko nepriimtų

Velžio gimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyriaus vadovas Rimtas Baltušis atviras: pas juos niekas po studijų dirbti neateina.

Pasak direktoriaus, jei iš darbo išeitų tiksliųjų, gamtos mokslų, lietuvių kalbos, netgi pradinio ugdymo mokytojai, juos pakeisti nebūtų kuo. R. Baltušis skaičiuoja, kad šioje gimnazijoje iš 68 specialistų vos du rastų iki 30-ies metų, dar tiek pati – iki 35-erių.

“Toks jaunų specialistų procentas visiškai liūdnas“, – konstatuoja R. Baltušis.

Šiuo metu gimnazija ateinantiems mokslo metams ieško anglų kalbos, fizinio ugdymo mokytojų.

„Reikėtų ir muzikos mokytojo. Gamtos mokslų mokytojų krūviai irgi be proto dideli – būtų galima priimti papildomai mokytojų, tačiau bet ko tikrai neimsime. Mūsų specialistai stiprūs. Geriau tegul dirba turėdami didelį krūvį, nei priimtume kelioms valandoms nežinia ką“, – teigė direktorius.

Nuvilioja privatus sektorius

„Dabar jau dugnas pramuštas“, – pedagogų trūkumo problemą apibūdino R. Baltušis.

Šiuo metu pedagogikos mokslus kremta net penki buvę šios gimnazijos auklėtiniai. Visgi direktorius įsitikinęs: tikimybė juos susigrąžinti nedidelė. Anot jo, mokytojų atlyginimas jaunų specialistų nemotyvuoja, todėl niekas neturėtų stebėtis, kad studijas baigusieji nedirba mokytojais.

„Jei mokytojas turi 30–34 savaitines pamokas, per dieną veda 6–7. Po jų dar reikia ištaisyti užduotis, peržiūrėti namų darbus, pasiruošti kitos dienos pamokoms. Apie kokią kokybę galima kalbėti? O jei dirbs 18–22 pamokų krūviu, geriausiu atveju gaus 800–900 eurų į rankas“, – skaičiuoja R. Baltušis.

Pasak jo, labai trūksta ir korepetitorių, todėl jauni pedagogai mieliau renkasi privačias tuo užsiimančias ir daugiau mokančias įmones.

„Kur žiūri, visur kiaura. Nėra ir pagalbos specialistų, specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų. Panevėžio rajone mūsų gimnazija turbūt vienintelė turi visą pagalbos specialistų komandą. Galėtume priimti ir daugiau, tik jų nėra“, – sako R. Baltušis.

Trūksta visoje Europos Sąjungoje

Dugną jau matančias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bando raminti, jog pernai padaugėjo norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas. Skelbiama, kad specialiąją pedagogiką rinkosi trečdaliu daugiau stojančiųjų nei ankstesniais metais.

Konstatuojama, kad auga ir pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo lygis. Pernai šis rodiklis siekė 64 proc., o 2013-aisiais – vos 30 proc., o 2018 metais – apie 40 proc.

Pasak švietimo viceministro Gintauto Jakšto, toks prastas įsidarbinimo pedagogais lygis praeityje buvo nulemtas to, kad priėmimas nebūdavo planuojamas: skirtos bendros vietos visoms specializacijoms.

„Rezultatas toks, kad per 10 metų buvo parengta apie 2,2 tūkstančio kūno kultūros mokytojų, o jų iš viso Lietuvoje dirba apie 1,3 tūkstančio. O tų dalykų mokytojų, kurių mokyklose trūksta, rengimas buvo praktiškai sustojęs. Planavimas specializacijos lygiu pradėtas tik 2021 metais“, – pažymi G. Jakštas.

Anot ministerijos, pedagogų trūksta visoje Europos Sąjungoje.