Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai aptars gynybos ir atgrasymo planus

Per dvišalį susitikimą taip pat bus apžvelgta saugumo situacija regione, kalbama apie paramą Ukrainai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų atkūrimą, kuris leistų toliau vykdyti ginkluotės tiekimą užpultai valstybei, pranešė kariuomenė.

Vizito programoje numatytas apsilankymas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Čia įvyks susitikimas su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadu Marcu Maulbeckeriu (Marku Maulbekeriu), šios grupės Vokietijos kontingento vadu pulkininku Andre Hastenrathu.

Vakare su Vokietijos kariais bus dalyvaujama šventiniame renginyje. Prieškalėdinis užsienyje tarnaujančių savo šalies karių lankymas yra ilgametė karinė tradicija, kurią praktikuoja daugelio valstybių kariuomenės.

Vokietija Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui vadovauja nuo 2017 metų.

Rukloje E. Zornas taip pat susitiks su Vokietijos 41-osios brigados priešakinio vadovavimo elemento vadu ir Lietuvoje dislokuotais savo šalies kariais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą. 

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Spalį Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) paskelbė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per dešimt dienų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas toje pačioje spaudos konferencijoje patikino, kad tokios spartos visiškai pakanka.

Vėliau ministras patikslino, jog kalba apie situaciją, kol dar Lietuvoje nėra įrengta pakankamai infrastruktūros, jog būtų galima priimti pakankamai vokiečių karių, o galutinis šalies tikslas – nuolatinė jų dislokacija.

Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.

Šią savaitę Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matjasas Zonas) tokias kalbas pavadino įžeidžiančiomis. Jis pareiškė, kad viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.