Lietuvos elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą įrengs „Siemens Energy” ir „Fluence“

Šį projektą įgyvendinanti „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovė „Energy cells“ pasirašė sutartį su šiomis jungtinės veiklos pagrindu dirbsiančiomis bendrovėmis dėl 200 megavatų (MW) galios ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpos įrenginių sistemos projektavimo, gamybos ir įrengimo bei šios sistemos aptarnavimo darbų. Tai yra vienas didžiausių tokio tipo projektų Europoje.

Vokietijos bendrovės „Siemens Energy“ padalinys Lietuvoje ir Jungtinėse Valstijose įsikūrusios „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje laimėjo „Energy cells“ skelbtą tarptautinį sistemos įrengimo paslaugų ir energijos kaupimo technologijos pirkimo konkursą.

Sutartyse, kurių bendra vertė yra 109 mln. eurų, numatyta, jog įmonės iki 2022 metų lapkričio suprojektuos, pagamins ir į elektros perdavimo sistemą prijungs energijos kaupimo įrenginius, taip pat 15 metų po sistemos įjungimo teiks garantines sistemos aptarnavimo ir priežiūros paslaugas.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, šis nacionalinės reikšmės objektas tarnaus kaip greitasis aktyviosios galios rezervas, užtikrinsiantis patikimą ir stabilų Lietuvos elektros perdavimo sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, o ateityje – sparčiai augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai.

„Energijos kaupimo įrenginių sistema turi pradėti veikti per trumpiausią įmanomą laiką ir užtikrinti naują kokybinį tinklo atsparumo lygį“, – teigė D. Kreivys.

„Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos transformacijos sėkmės prisidės įmonės, kurios yra tarp pasaulinių energijos kaupimo technologijų lyderių.

Tai užtikrins, kad Lietuvos aktyviosios galios rezervas bus sukurtas naudojant naujausias ir pažangiausias energijos kaupimo technologijas“, - teigė „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas.

„Siemens Energy“ ir „Fluence“ artimiausiu metu pradės energijos kaupimo sistemos projektavimo darbus, kuriuos planuojama baigti 2022 metų vasarį. Kitų metų birželį planuojama pradėti įrenginių statybos darbus, trečiąjį kitų metų ketvirtį jie bus testuojami.

Planuojama, kad aktyviosios galios rezervas Lietuvoje pradės veikti 2022 metų lapkritį.

„Energijos kaupimo įrenginių paklausa pasaulyje nuolat auga, todėl siekėme sklandžiai ir efektyviai organizuoti pirkimo procedūras, kad galėtume užsitikrinti įrenginių tiekimą ir projektą įgyvendinti užsibrėžtais terminais“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.

Keturi energijos kaupimo įrenginiai bus įrengti Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse. Bendra kaupiklių suminė galia ir talpa sieks 200 megavatų ir megavatvalandžių – mažiausiai tokį aktyviosios galios rezervo poreikį „Energy cells“ turi užtikrinti izoliuoto darbo metu.

Esant poreikiui rezerviniai kaupikliai galią galės pradėti tiekti per 1 sekundę ir užtikrinti patikimą energijos tiekimą į elektros tinklą, kol pradės veikti kiti elektros gamybos sistemos šaltiniai.

Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais vis daugiau elektros gaminant iš atsinaujinančių šaltinių, kaupikliai galės saugoti ir prireikus į tinklą patiekti saulės arba vėjo elektrinių pagamintą elektrą.

Tai leis prisidėti prie šalies klimato kaitos mažinimo tikslų, nes sumažės perdavimo sistemos valdymui reikalingų konvencinius energijos šaltinius naudojančių generatorių paslaugų poreikis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė „EPSO-G“ valdomą bendrovę „Energy cells“ šių metų liepą paskyrė kaupimo įrenginių operatore.