Lietuvoje prasidėjo prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės

Vos atidarius apylinkes pasirodė pirmieji balsuotojai. 

„Balsavau šiek tiek už kitokį požiūrį ir už permainas. Permainų Lietuvai reikia labiausiai“, – BNS sakė Vilniuje Vytenio rinkimų apylinkėje sutikta 40 metų administratorė Justė.

„Balsavau, kad Lietuvoje būtų didelės permainos, kad mums būtų Lietuvoje geriau gyventi. Rinkausi iš dviejų kandidatų, sprendžiau pagal orą – geras oras, tai turi būti geras ir prezidentas“, – toje pat apylinkėje juokavo 43 metų smulkusis verslininkas Vilius.

Sostinės Vytenio rinkimų apylinkėje balsavę 50-mečiai verslininkė Inga ir IT specialistas Rolandas BNS sakė taip pat balsavę už naują prezidentą.

Kauno miesto Baltų rinkimų apylinkėje sekmadienį su žmona balsavęs 83 metų pensininkas Vacius Mazuronis teigė, kad nebuvo sunku apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti, tam padėjo ir debatai.

„Tikimės naujovių, bet ar jos bus, ar ne, tai čia dar neaišku. (...)  Tikimės, kad bus geriau. Vis tiek nauja šluota naujai truputį pašluos, patvarkys ir tiek.

O taip, kas čia žino, kaip čia bus“, – kalbėjo pensininkai.

Baltų rinkimų apylinkės pirmininkas Irmantas Skauranskas BNS sakė, kad per pirmą balsavimo pusvalandį pareikšti valios atėjo apie 40 žmonių.

Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiau kaip dešimtadalis jų – 10,10 proc. – jau išreiškė valią per keturias dienas balsuodami iš anksto savivaldybėse, specialiuose punktuose ir namuose

Iki balsavimo pabaigos galioja agitacijos draudimas.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. 

Prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepos pradžioje.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.