Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas

2015-2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančią šalį, o jau po ketverių metų (2019 metais) Lietuva atsidūrė 6-oje vietoje ir PSO vertinama kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą.

Per šį laikotarpį žymiai sumažėjo ir dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas tarp 15-64 m. gyventojų.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinosios vadovės Gražinos Belian, nuo 2014 metų Lietuvoje įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Svarbiausios iš jų - draudimas laikinose prekybos vietose prekiauti įvairiais surogatais, burnos skalavimo skysčiais, odekolonais, kurie turėjo daugiau nei 20 proc. etilo alkoholio. Dar po metų turgavietėse įsigaliojęs draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais neturint licencijos.

2016 m. buvo priimtas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Vėliau buvo įvesti reikalavimai nustatyti pirkėjo amžių, specialus alkoholio pakuočių ženklinimas, draudimas organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus, loterijas, dar vėliau įvestas draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų mažinimą.

G. Belian teigimu, 2017 m. pradėtas mokesčių alkoholiniams gėrimams didinimas ir alkoholio reklamos draudimas pradėjo naują alkoholio kontrolės politikos etapą, nors buvo daug skeptiškų prognozių, kad Lietuvoje padaugės šešėlinės ekonomikos, kontrabandinio alkoholio ir neapskaityto alkoholio statistika.

Panašios prognozės lydėjo ir 2019-2023 metais priimtus draudimus, pavyzdžiui, gaminti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus (visuomenė tai puikiai prisimena kaip „vaikiško šampano“ uždraudimą), taip pat draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paviljonuose, o kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose leidimas prekiauti tik tokiais gėrimais, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc.

Džiugina ir dar vieno tyrimo, kurį atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, rezultatai, kad sparčiai mažėja alkoholio vartojimas tarp 5-9 klasės mokinių.

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, aptardamas alkoholio pardavimo laiko sekmadieniais įtaką vyrų mirtingumui, pabrėžė, kad 2018 m. įsigalioję prekybos alkoholiu ribojimai turėjo neabejotinos įtakos sumažėjusiam mirtingumui: Lietuvoje sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys.

Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jurgen Rehm pastebėjo, kad nuo 2001-2021 m. Lietuva pasižymėjo aukštais mirtingumo nuo alkoholio rodikliais. Visgi alkoholio kontrolės priemonės, kai didinami mokesčiai, didėja alkoholinių gėrimų kainos, sumažino vartojimą, sykiu sumažėjo ir mirtingumas.

Mokslininkas pabrėžė, kad, siekiant, jog lietuvių gyvenimo trukmė nesiskirtų nuo kitų ES šalių gyventojų, labai svarbu tęsti alkoholio kontrolės politiką.