Lietuvoje gyventojų jau yra mažiau nei 2,8 mln.

Pastebima, kad Lietuvos imigracijos rodikliai geresni, nei emigracijos, tačiau šalies mirtingumas augo 10 proc., o gimstamumas – krito 2,1 proc.

Departamento skaičiavimais, pernai Lietuvoje gimė 24,6 tūkst. kūdikių, mirė beveik 48 tūkst. gyventojų. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininko Daumanto Stumbrio, tokio žemo gimstamumo Lietuvoje nebuvo per visą 60 metų statistikos vedimo istoriją.  

„Viena vertus, tai susiję su mažu suminio gimstamumo rodikliu, t.y. mažu rodikliu, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų.

Kita vertus, yra bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas, vadinasi, mažėja ir reproduktyvaus amžiaus gyventojų, ir moterų skaičius“, – pirmadienį Statistikos departamento surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Stumbrys.

Tuo tarpu mirusių gyventojų skaičius, anot mokslininko, – didžiausias, panašiai žmonių mirė tik 1994 metais. Rekordiniai rodikliai, D. Stumbrio teigimu, susiję su pandemija ir didesniu vyresnio amžiaus žmonių mirtingumu, nors vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje didėja kaip didėjusi.

Departamento duomenimis, 2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi.

Tendencija, kad emigracija mažėja, imigracija auga stebima nuo 2016 m. 2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 proc. (2020 m.) iki 10,1 proc. (2021 m.). Gyvenimui užsienyje renkamasi Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Airiją ir Norvegiją.

„Migracijos rodiklis buvo teigiamas, turime 7,5 tūkst. daugiau atvykusių žmonių, bet jį nulemia imigrantai iš užsienio valstybių, jų daugiau atvyko, nei išvyko. Jei pažiūrėtume į Lietuvos piliečius, iš esmės, tas skaičius beveik vienodas – Lietuvos piliečių tiek pat atvyko, kiek išvyko“, – pristatė D. Stumbrys

2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 m.) iki 12,8 proc. (2021 m.). Pusė atvykusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.

Anot naujausios statistikos, 20 proc. žmonių Lietuvoje vyresni nei 65 metų, 15–64 metų amžiaus žmonės sudaro 65,1 proc., iki 14 metų gyventojai sudaro beveik 15 proc. populiacijos. Vaikų Lietuvoje 1,3 karto mažiau, nei pagyvenusių žmonių. 2022 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus asmenų teko 31 pagyvenęs žmogus ir 23 vaikai.

Apibendrindamas duomenis D. Stumbrys tikino, kad šiuo metu stebimas besikeičiantis gyventojų skaičius ir gyventojų struktūra. Demografinė padėtis, anot jo, itin skaudžiai keičiasi regionuose, kurie ir prieš pandemiją tuštėjo.

„Ji ypač keičiasi tose savivaldybėse, kalbant apie regionus, kurias palietė pandemija. Kalbant apie vyresnio amžiaus gyventojų mirtingumą, tai turbūt skaudžiausia regionams, kadangi kaimiškos vietovės, atitolusios nuo didelių miestų, ir taip susidūrė pastaruosius kelis dešimtmečius su didžiuliais depopuliacijos mastais“, – kalbėjo mokslininkas.

Pirmadienį Statistikos departamentas surengė nuotolinę metinę konferenciją, kurioje pristato pagrindinius ekonominius ir socialinius 2021 m. rodiklius.