Lietuvių naivumas sukčiams krauna milijonus

Vien šią savaitę policija sulaukė trijų skirtingose šalies vietose gyvenančių žmonių pranešimų, kad juos apgavo sukčiai. Šie nusikaltimai į kriminalinių įvykių suvestines pateko, nes nukentėjusieji patyrė didžiulę žalą. Neabejojama, kad apgavikai aukų šiomis dienomis rado ir daugiau.

Įspūdingą sumą už naivumą teko sumokėti Akmenės rajono gyventojai. Moteriai galva apsuko neva Libane gyvenantis vyras, su kuriuo 66 metų lietuvė liepos mėnesio pabaigoje susipažino socialiniuose tinkluose. Nusikaltėlis savo darbą atliko profesionaliai ir vos per kelis kartus išviliojo 29 600 eurų.

Nuo šių metų birželio mėnesio į kriptovaliutą investavusios 55 metų Alytaus apskrities gyventojos svaičiojimai apie lengvai uždirbtus pinigus baigėsi gana greitai. Internetiniais apgavikais patikėjusi moteris neteko 25 tūkstančių eurų. Iš 57 metų Tauragės rajono gyventojos apgaulės būdu išvilioti 13 733 eurai.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, nuo metų pradžios finansiniai sukčiai iš šalies gyventojų jau išviliojo 8 mln. eurų. Tai beveik dvigubai didesnė suma, nei nukentėjusieji neteko per visus praėjusius metus (4,8 mln. eurų). Pripažįstama, kad finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti tik dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų.

Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis. Pelningiausias nusikaltėliams buvo trečiasis šių metų ketvirtis. Per jį užfiksuoti 1261 sukčiavimo atvejis elektroninėje erdvėje ir apgauta dvigubai daugiau lietuvių, iš kurių išvilioti apie 2,9 mln. eurų.

Tai yra net 40 proc. daugiau nei balandžio-birželio mėnesiais. Nuostoliai galėjo būti ir dar įspūdingesni, bet sustabdžius dalį įtarimą sukėlusių mokėjimų gyventojams sugrąžinta apie pusę milijono eurų.

"Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai.

Nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus, siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų.

Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis", - sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Liepos-rugsėjo mėnesiais vien skambučiais telefonu išvilioti beveik 950 tūkst., suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis - beveik 0,5 mln. eurų.

E. Čipkutės teigimu, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui. Labai svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.

"Finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs.

Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui Lietuvoje.

Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti - kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote", - pabrėžė E. Čipkutė.

Dažniausiai sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.

Banko arba valstybės institucijos atstovais prisistatantys nusikaltėliai mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija.

Romantinės apgavystės vykdomos pasitelkus internetines pasimatymų svetaines. Kontakto su potencialia auka užmezgimui naudojami ir socialiniai tinklai bei elektroninis paštas. Įtarimai nukentėjusiesiems dažniausiai kyla ne iš karto.

Pradžioje vyksta romantiškas bendravimas, vėliau sulaukiama prašymų pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Tokios „draugystės“ baigiasi elementariausiu šantažu, prašant pervesti pinigus.

Verslininkus bandoma apgauti įsilaužiant į jų ir verslo partnerių elektroninį susirašinėjimą. Paprastai sukčius domina sandėriai tarp prekės pirkėjo ir jos pardavėjo. Sulaukus patogaus momento mokėtojas informuojamas apie pasikeitusią banko sąskaitą ir taip nusikaltėliams pervedamos įspūdingos pinigų sumos.