Lietuva tvarkosi: šalyje mažėja apleistos žemės plotai

Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus Molėtų ir Utenos rajonuose.

Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.

„Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 43,7 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais.

Bendra šie žemės sklypai užima 294 tūkst. hektaro (ha) plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 24 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto.

Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 4 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 6 procentais“, – sako Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Iš viso Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą.

Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. ha apleistos žemės.

Kaip ir pernai, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,3 tūkst. sklypų su 2 tūkst. ha apleistos žemės) ir Utenos (2,5 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleisto žemės), taip pat Zarasų (25 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha apleisto žemės), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.

Kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Zarasų rajone ir Druskininkų savivaldybėje (po 3,8 proc.), Molėtų rajone (3,2 proc.).

Apleistų žemės ūkio naudmenų nenustatyta Alytaus ir Palangos miestuose. Vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį, yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje.

REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai.

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. – mokesčio tarifas.

Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. Jie perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje "NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės".

Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus.

Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.