„Galimybių juos atsigabenti vis mažėja, bet tokia galimybė dar yra. (...) Dabartiniais duomenimis, yra 30 vertėjų, kurie yra mums atsiuntę savo asmens dokumentus ir savo šeimos narių dokumentus. Su šeimos nariais yra apie 100 asmenų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė M. Abukevičius.
Pasak viceministro, su Lietuvos kariuomene darbo sutartis buvo sudarę 115 vertėjų. Jo teigimu, sprendžiant dėl pagalbos suteikimo, ypač svarbu, kad visi jos prašantieji turėtų asmens dokumentus.
M. Abukevičius taip pat teigė, kad Lietuva su vertėjais palaiko nuolatinį ryšį, tačiau situaciją ir galimybes jiems atvykti į Lietuvą reikia nuolat vertinti iš naujo.
„Tiek su JAV, tiek su partneriais vertiname situaciją. (...) Svarbu išsiaiškinti, kur jie šiuo metu yra fiziškai“, – aiškino viceministras.
„Mūsų įsipareigojimas, moralinis įsipareigojimas išlieka“, – pridūrė jis.
Pasak M. Abukevičiaus, jei nepavyktų vertėjų išgabenti iš Afganistano, bet jiems pavyktų nuvykti į kaimyninę šalį, tuomet situacija būtų vertinama individualiai.
Jis pridūrė, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys nesitikėjo „tokio greito įvykių pokyčio“ Afganistane.
„Kad situacija blogės, mes tikrai matėme, bet kad ji taip dramatiškai pasikeis per savaitgalį, negalėjome nuspėti“, – aiškino viceministras.
Jis pridūrė, kad Vakarų šalys manė žmonėms išgabenti turėsiančios laiko iki rugsėjo pradžios.
„Mūsų pagrindinė problema, kad nebeturime ten karių. (...) Lengviau yra tiems, kurie išvyksta patys ir kartu išsigabena vertėjus. Mes dabar turime remtis arba sąjungininkų pagalba, arba ieškoti privačių būdų“, – sakė M. Abukevičius.
Viceministras tvirtino, kad dabar vienintelė galimybė išvežti vertėjus iš Afganistano yra kariniai lėktuvai, nes civilinė aviacija paralyžiuota.
Mėgina susisiekti asmeniškai
Anot jo, šiuo metu aiškinamasi vertėjų fizinė buvimo vieta ir tai, ar jiems yra galimybė su šeimos nariais „artimiausiomis dienomis, valandomis išvykti iš Afganistano, Kabulo, jeigu tokia galimybė būtų“. Didžiausios pagalbos išgabenant afganistaniečius vertėjus tikimasi iš Jungtinų Valstijų kariuomenės.
Lietuva neatmeta galimybės vertėjų išgabenimui siųsti ir savo orlaivį su kariais.
M. Abukevičius tvirtino, kad šiuo metu siekiama su kiekvienu Lietuvos kariams talkinusiu vertėju susisiekti asmeniškai, o kai kuriais atvejais kol kas likti Kabule „gali būti netgi saugesnė opcija“, planuojant pasitraukti į užsienį vėliau.
Viceministras akcentavo, kad vertinant pagalbos prašymus, kreipiasi ir asmenys, kurie niekada netalkino Lietuvos kariams, kai kurie besikreipusieji negali pateikti jų darbą pagrindžiančių dokumentų. Vertėjų prašoma pagalba, anot jo, užtruko ir dėl to, jog siekta surinkti didesnę grupę žmonių ir juos perkelti į Lietuvą vienu metu.
Jis neabejoja, kad „didžioji ar absoliuti dalis“ vertėjų ir jų šeimos narių turėtų sulaukti Lietuvos politinio prieglobsčio, jei nepaaiškės kokių nors aplinkybių, dėl kurių to padaryti nebūtų galima.
Į Lietuvos prezidentą, premjerę, Seimo narius ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrus birželio viduryje su prašymu padėti kreipėsi 12 Goro provincijoje Lietuvos kariams padėjusių vertėjų.
Jie teigė 2005–2013 metais talkinę kariams bendraujant su vietiniais, Afganistano tarnybomis, taip pat dalyvavę karinėse operacijoje prieš Talibano kovotojus bei dėl šio bendradarbiavimo sulaukę grasinimų. Anot vertėjų, jų gyvybėms gresia pavojus.
Tuomet užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis garantavo, kad Lietuvos kariams padėjusiems vertėjams bus suteiktas prieglobstis.
Paskutiniai Lietuvos kariai iš Afganistano grįžo birželio pabaigoje, NATO nusprendus pasitraukti iš šio dvidešimt metų trukusio konflikto.
Savaitgalį Talibanas įžengė į Kabulą – paskutinį neužimtą šalies didmiestį – ir perėmė šalies kontrolę. Iš Afganistano pabėgęs šalies prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pareiškė, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą.
Talibai žaibiškai užėmė šalies regionus ir provincijų sostines, vyriausybės pajėgoms menkai tesipriešinant be Jungtinių Valstijų karinio palaikymo. Vašingtonas baigia išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) planą.
Pasak valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno), Jungtinės Valstijos pasiekė pagrindinį savo karinės operacijos Afganistane tikslą – neutralizavo Rugsėjo 11-osios teroro aktų organizatorių keltą grėsmę.
Neišvengiamas kovotojų įsigalėjimas sukėlė baimę ir paniką tarp šalies gyventojų, nuogąstaujančių, kad islamistai vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per jų ankstesnį valdymą 1996–2001 metais.
Rašyti komentarą