LGBT ragina vaikus burtis į klubus 

Nesudomino net savų

Švenčiant Tarptautinę tolerancijos dieną, Tolerantiško jaunimo asociacija surengė spaudos konferenciją: „LGBT+ mokiniai: pribrendome organizuotis?!"

Dėl pandemijos žmonių skaičius konferencijoje buvo ribojamas, o tiesiogiai ją stebėjo vos keli žiūrovai. Per daugiau kaip pusvalandį trukusią konferenciją, žiūrovų „online" būdavo vos 4-5.

Kaip skelbė patys konferencijos organizatoriai, „susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvos mokyklos yra labai nesaugios LGBT moksleiviams:

4 iš 5 Lietuvos LGBT moksleivių teigia, kad jų bendraklasiai ir mokytojai turi homofobinių ir (ar) transfobinių nuostatų; 2 iš 3 Lietuvos 15-17 m. LGBT moksleivių teigia patyrę diskriminaciją savo mokykloje; 3 iš 4 Lietuvos LGBT moksleivių nesijaučia saugūs būdami mokykloje."

Spaudos konferenciją moderavęs Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis, kaip iliustraciją pateikė neseniai vykusią situaciją, kai VGTU inžinerijos licėjuje vienuoliktokams buvo dėstoma pamoka apie LGBT.

Skaidrę iš pamokos paviešinęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pasipiktino, jog joje pateikiami tokie teiginiai kaip „Gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių; Dauguma pedofilų yra gėjai; Gėjai negali būti geri tėvai."

Tiesa, tolerantiško jaunimo vadovas pamiršo paminėti, kad tą kartą LGBT bendruomenėje kilęs pasipiktinimas buvo iš piršto laužtas. Mat niekas nė nepasivargino susisiekti su mokykla.

Kuri labai greitai pačiam T.V.Raskevičiui pateikė informaciją apie tai, kad pamokoje buvo kalbama apie mitus, susijusius su LGBT.

Dvyliktokas Klaidas Aretas Petručionis tikino savo mokykloje besijaučiantis gerai, bet pasakojo apie mokytojus homofobus. Stasio Žumbio nuotr.

Mokykloje jaučiasi gerai

Vienintelis konferencijoje dalyvavęs moksleivis, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos dvyliktokas Klaidas Aretas Petručionis, iš karto prisipažino, kad savo mokykloje jaučiasi pozityviai. „Esu translytis, biseksualus vaikinas.

Būtų nesąžininga, jeigu nepaminėčiau, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvos visuomenė tikrai padarė gan didelę pažangą požiūrio į LGBT asmenis bei kitas pažeidžiamas visuomenės grupes.

Tą pastebėjau tiek aš, tiek mano draugai.

Tačiau tai nereiškia, kad situacija yra gera. Ją įvardinčiau kaip patenkinamą.

Šioje mokykloje mano patirtis yra gana pozityvi: turiu palaikančią auklėtoją, kuri yra dalyvavusi „Baltic Pride 2019", atsiskleidus kitam vaikinui, mokytojai tą priėmė, beveik visi bendraklasiai - taip pat. Iš mokytojų ir administracijos nėra tekę girdėti neigiamų komentarų", - pasakojo K. A. Petručionis.

Jis sakė, kad daugiausiai patyčių ir įžeidinėjimų teko girdėti buvusioje mokykloje, iš kurios jis išėjo ne dėl to: „Pažįstu žmogų, kuris pakeitė mokyklą dėl diskriminacijos, nes priklauso LGBT bendruomenei. Pažįstu daug homoseksualių moksleivių, ir gal tik vienas nėra patyręs homofobijos.

Didžioji dalis sulaukia ne tik patyčių, bet ir grasinimų, palinkėjimų numirti. Kartais grasinimai tampa veiksmais ir tie moksleiviai yra sumušami tik todėl, kad priklauso LGBT.

Dažniausiai dėl to administracija nieko nedaro, tik pasako, kad nereikia demonstruotis", - sakė dvyliktokas.

Jis pasakoja, esą moksleiviai nemažai patyčių sulaukia ir iš pedagogų.

Pavyzdžiui, viena iš jo mokytojų, klasėje pamačiusi įžeidžiančius piešinius apie LGBT, tik nusijuokė.

Pinigai naujam projektui

Kaip to sprendimas buvo pristatyta idėja LGBT moksleiviams burtis į klubus. Šią iniciatyvą, pavadinimu „Rainbow Challenge", už LGBT teises ir galimybes pristatė šių klubų koordinatorė, psichologė Rasa Katinaitė.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia vienas toks klubas - Šilutėje. Projektą finansuos Aktyvių piliečių fondas, kurį administruoja nevyriausybinių organizacijų - VšĮ „Atviros Lietuvos fondas", VšĮ „OSFL projektai" ir VšĮ „Geri norai" - konsorciumas.

„Šie klubai yra moksleiviams, kurie nori pakeisti mokyklos aplinką į saugią ir draugišką visiems. Mes tikrai neisime į mokyklas ir neskleisime propagandos.

Nedarysime to, nes nemanome, kad tai būtų efektyvu. Šias grupes steigti kviečiame 9-12 kl. moksleivius, kad jie patys spręstų, kokias veiklas organizuoti, kokius svečius pasikviesti", - sakė psichologė R.Katinaitė.

Moksleiviams skirtų klubų koordinatorė psichologė Rasa Katinaitė žada neiti į mokyklas skleisti propagandos, nes tai neefektyvu. Stasio Žumbio nuotr.

Interviu su Lietuvos tėvų forumo tarybos nare, „Žaliosios gamtos mokyklos" įkūrėja Jolanta LIPKEVIČIENE:

- Kodėl tiek mažai girdime apie patyčias mokykloje, kai žeminami skurdžiau gyvenantys arba neįgalūs vaikai?

- Nes mums brukama tik viena eskaluojama tema - LGBT diskriminacija.

O iš tiesų, turbūt kiekvienas galėtume pasakoti tokias pačias istorijas, kaip teko pajausti patyčių susidorojimo mašiną: kaip iš mūsų tyčiojosi mokytojai, kiti vaikai.

Kiekvienas, kuris buvo atidesnis, greičiausiai turėjo tokios patirties jauname amžiuje.

- Ar LGBT reikalaujama tolerancija netampa puolimu?

- Tampa. Tas matyti vien iš retorikos. Mes juos vadiname jiems tinkančiomis sąvokomis: homoseksualais, LGBT, o jie mus - homofobais ir plokščiažemiais. Matome, kad priimtina tik viena nuomonių pusė. Apie kokią toleranciją tuomet galime kalbėti?

Patyčios yra įvairios raiškos. Jaunimas, nepritariantis LGBT pažiūroms, pats susiduria su patyčiomis ir nemalonumais. Mokytojos bijo pamokose kalbėti apie savo pažiūras, nes gali būti užsipultos, sulaukti patyčių ir žeminimų.

Jeigu iš tiesų LGBT siektų dialogo, jis turėtų vykti su įvairiomis grupėmis. Bet tas nedaroma. Kalbėtis bijoma, vengiama, o gal tai dėl išankstinio nusiteikimo. Lietuvos tėvų forumo veikloje ne vieną kartą esu kvietusi LGBT bendruomenės narius į diskusijas, tačiau nė viena nebuvo įvykusi.

Politikai taip pat jaučia tam tikrą spaudimą iš LGBT bendruomenės ar jų organizacijų.

Skubama reaguoti į LGBT temas ir klausimus, nes bijo prarasti politinių dividendų.

Matome, kad kitos bendruomenės grupės tokio politinio dėmesio nesulaukia. Jiems lieka frazės, kad, jeigu kažkas nepatinka, po ketverių metų galės išsirinkti kitą valdžią. Čia taip pat yra patyčių forma - kai toną užduoda tas, kas turi galią.

- Šiandien tarp jaunimo priklausyti LGBT bendruomenei yra madinga?

- Taip, be to, šiai madai labai tarnauja ir žiniasklaida.

Matome, kad propaganda paliečia vis jaunesnius žmones. Tai mokyklose vyksta jau penkiolika metų. Propaganda švietime turi daug galios. Todėl į jaunimą ir taikomasi per mokyklas. Dalis pedagogų taip pat tam pasiduota, dažnai net to nesuprasdami.

Per tiek metų, pasitelkiant socialinės inžinerijos įrankius, formuojamas tam tikras suvokimas.

„Apdoroti" jaunimą nėra sudėtinga, daug jų jau yra „apdoroti", jie jau eksperimentuoja su savimi. Mokytojai pastebi, kad jau net penktokų klasėse būna atsiradę po kelias vienalytes poreles.

- Pinigai čia nėra paskutinėje vietoje?

- Žinoma, ne, todėl jie ir turi tiek galios, nes jų pusėje - pinigai. Kai yra pakankamai pinigų įvairiems projektams finansuoti, jaunimą lengviau pritraukti, kur daugiau veiklų, užsiėmimų, atrakcijų.

Tai priklausyti LGBT tampa ne tik madinga, bet ir naudinga.