Kuriose savivaldybėse geriausia viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugiausia?

2013-2020 m. viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodikliai sparčiausiai gerėjo didžiųjų miestų savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Pagėgių ir Pakruojo r. savivaldybės. 

 

Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt.

Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti  tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m.

GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksas 2020 m. 

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkta 11 pagrindinių rodiklių, kurie iš esmės ir atspindi viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo skirtumus tarp savivaldybių:

• į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute (tūkst. m³);
• teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių tenkančių 1 tūkst. gyventojų (tonos);
• užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų;  
• kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle;
• dviračių takų ilgis (km) metų pabaigoje tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• keleivių apyvarta kelių transportu tenkanti 1 tūkst. gyventojų (tūkst. keleivio km);
• visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• savivaldybių viešosios bibliotekos tenkančios 1 tūkst. gyventojų;
• kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų savivaldybėje.

Pagal bendrą viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Neringos savivaldybė, toliau – Birštono, Druskininkų, Ignalinos r. ir Joniškio r. savivaldybės.

Lyderio poziciją tarp TOP 5 savivaldybių beveik visais metais užėmė Neringos savivaldybė ir tik  tam tikrais metais lyderio pozicija buvo atitekusi Birštono ir Druskininkų savivaldybėms.

Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Klaipėdos m., Jonavos r., Zarasų r., Širvintų r., Vilniaus m., Visagino, Šakių r. ir Skuodo r. savivaldybės. 2020 m. Joniškio r. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių pateko iš pakankamai žemos – 41 vietos 2019 m.

Žemiausias pozicijas pagal GKI viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Kalvarijos, Mažeikių r., Prienų r., Akmenės r. ir Kaišiadorių r. savivaldybės.

Savivaldybių reitingai pagal atskirus viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m. 

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, naudotais GKI skaičiavimuose, pažymėtina, kad beveik visos savivaldybės 2013-2020 m. laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė aplinkos apsaugai, todėl į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute buvo labai artima arba lygi 0.

Didžiausias šis rodiklis 2013 m. buvo Kalvarijos (0,08), Pagėgių (0,07), Lazdijų r. (0,04), Kupiškio r. (0,02) ir Švenčionių r. (0,01) savivaldybėse, 2020 m. – Kalvarijos (0,09), Prienų r. (0,04), Šilalės r. (0,03), Trakų r. (0,03) ir Šalčininkų r. (0,02).

Teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. mažiausiai buvo Trakų r. (2,1), Pakruojo r. (2,3), Lazdijų r. (2,3), Šalčininkų r. (2,5) ir Kauno r. (2,8) savivaldybėje, 2020 m. – Skuodo r. (0,9), Pagėgių (2,4), Vilniaus m. (3,5), Šalčininkų r. (3,6), Vilkaviškio r. (4,2). Skuodo r. savivaldybė buvo absoliuti lyderė pagal į orą mažiausiai išmetamų teršalų kiekį.

Į orą daugiausia teršalų 2013 m. buvo išmetama Mažeikių r. (390), Akmenės r. (286), Jonavos r. (63), Kėdainių r. (55) ir Elektrėnų (51) savivaldybėse.

2020 m. daugiausiai teršiančių savivaldybių pozicijos menkai skyrėsi lyginant su 2013 m.: Mažeikių r. (394), Akmenės r. (235), Jonavos r. (88), Kazlų Rūdos (74) ir Kėdainių r. (45).

Labiausiai šis rodiklis 2013-2020 m. sumažėjo šiose savivaldybėse: Neringos (74 proc., t.y. nuo 21,5 iki 5,5), Šilutės r. (70 proc., t.y. nuo 35,4 iki 10,5), Skuodo r. (67 proc., t.y. nuo 2,9 iki 0,9), Kalvarijos (66 proc., t.y. nuo 16 iki 5,5) ir Pagėgių (56 proc., t.y. nuo 5,5 iki 2,4); padidėjo – Pakruojo r. (6 kartus, t.y. nuo 2,3 iki 14,4), Anykščių r. (4 kartus, t.y. nuo 4 iki 15,6), Šilalės r. (beveik 4 kartus, t.y. nuo 3,4 iki 13), Biržų r. (beveik 4 kartus, t.y. nuo 3 iki 11) ir Šiaulių r. (3 kartus, t.y. nuo 2,9 iki 9,7).

Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų 2013 m. mažiausias buvo Kretingos r. (1213), Skuodo r. (1275), Švenčionių r. (1480), Birštono (1495) ir Neringos (1536), 2020 m. – Molėtų r. (628) savivaldybė, toliau – Kretingos r. (841), Klaipėdos r. (993), Visagino (1079) ir Druskininkų (1089) savivaldybės.

Didžiausias šis rodiklis 2013 m. buvo Pakruojo r. (4046), Pagėgių (4044), Joniškio r. (4033), Klaipėdos m. (3960) ir Kalvarijos (3707) savivaldybėse, 2020 m. – Kaišiadorių r. (2789), Anykščių r. (2519), Utenos r. (2410), Palangos m. (2368) ir Kalvarijos (2311) savivaldybėse. 

Beveik visose šalies savivaldybėse užregistruotų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius per laikotarpį sumažėjo, tačiau rodiklio augimas vis dar užfiksuotas Kaišiadorių r. (22 proc.) ir Anykščių r. (11 proc.) savivaldybėse. Neženklus rodiklio sumažėjimas fiksuojamas Zarasų r. (2 proc.), Jonavos r. (7 proc.) ir Skuodo r. (7 proc.) savivaldybėse.

Didžiausias saugumo proveržis pagal šį rodiklį 2013-2020 m. pasiektas kaimiškojo klasterio savivaldybėse – Molėtų r. (2,7 karto, t.y. nuo 1686 iki 628), Joniškio r. (2,5 karto, t.y. nuo 4033 iki 1583), Pakruojo r. (2,4 karto, t.y. nuo 4046 iki 1707), Pagėgių (2,2 karto, t.y. nuo 4044 iki 1810) ir vienoje kitų savivaldybių klasteriui priklausančioje – Marijampolės (2,2 karto, t.y. nuo 3199 iki 1460) – savivaldybėje. 

Mažiausias kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2013 m. buvo Visagino (0,3), Druskininkų (0,5), Švenčionių r. (0,5), Anykščių r. (0,5) ir Ukmergės r. (0,6) savivaldybėse, 2020 m. – Zarasų r. (0,2), Pagėgių (0,3), Visagino (0,4), Jurbarko r. (0,5) ir Joniškio r. (0,5).

Didžiausias šis rodiklis 2013 m. buvo Neringos (2,9), Palangos m. (2,1), Panevėžio m. (1,7), Šilutės r. (1,7) ir Panevėžio r. (1,7) savivaldybėse. 2020 m. situacija menkai keitėsi, didžiausias kelių eismo įvykių skaičius išliko beveik visose tose pačiose, kaip ir 2013 m., savivaldybėse – Palangos m. (2,4), Panevėžio r. (2,3) ir Neringos (1,9), tik sąrašas dar pasipildė Rietavo (1,7) ir Pasvalio r. (1,5) savivaldybėmis. Iš didžiųjų miestų klasterio savivaldybių išsiskiria tik viena Panevėžio m. savivaldybė, kurioje fiksuojamas vienas iš didžiausių kelių eismo įvykių skaičius. 

Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. fiksuotas Prienų r. (54 proc., t.y. nuo 0,7 iki 1,5), Anykščių r. (53 proc., t.y. nuo 0,5 iki 1,1), Telšių r. (51 proc., t.y. nuo 0,7 iki 1,3), Trakų r. (46 proc., t.y. nuo 0,6 iki 1,1) ir Pasvalio r. (46 proc., t.y. nuo 0,8 iki 1,5) savivaldybėse.

Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Pagėgių (5,3 karto, t.y. nuo 1,6 iki 0,3), Zarasų r. (3 kartus, t.y. nuo 0,6 iki 0,2), Kalvarijos (3 kartus, t.y. nuo 1,5 iki 0,5), Šilalės r. (2,5 karto, t.y. nuo 1,5 iki 0,6) ir Pakruojo r. (2,4 karto, t.y. nuo 1,2 iki 0,5)  savivaldybės. Šiose savivaldybėse ženkliausiai sumažėjo kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų. 

Automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle 2013 m. didžiausia buvo Neringos (0,96), Visagino (0,94), Klaipėdos m. (0,8), Vilniaus m. (0,8) ir Alytaus m. (0,76) savivaldybėse. 2020 m. kaip ir 2013 m. didžiausias šis rodiklis buvo Neringos (0,96), Klaipėdos m. (0,86), Vilniaus m. (0,85), Panevėžio m. (0,83) ir Visagino (0,82) savivaldybėse.

Pagal mažiausią kelių su patobulinta danga dalį bendrame kelių tinkle savivaldybės 2013 m. rikiavosi taip: Šilalės r. (0,18), Plungės r. (0,18), Tauragės r. (0,19), Pagėgių (0,19), Kelmės r. (0,2), 2020 m. – Švenčionių r. (0,17), Širvintų r. (0,19), Kelmės r. (0,2), Šilalės r. (0,2) ir Rokiškio r. (0,2). Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad kelių su patobulinta danga dalis labiausiai padidėjo šiose savivaldybėse: Šakių r. (55 proc., t.y. nuo 0,2 iki 0,3), Biržų r. (40 proc., t.y. nuo 0,23 iki 0,32), Kėdainių r. (39 proc., t.y. nuo 0,2 iki 0,3), Kaišiadorių r. (34 proc., t.y. nuo 0,25 iki 0,34) ir Ukmergės r. (29 proc., t.y. nuo 0,3 iki 0,4). Kai kuriose savivaldybėse buvo fiksuotas rodiklio reikšmės sumažėjimas: Rokiškio r. (51 proc., t.y. nuo 0,43 iki 0,21), Švenčionių r. (29 proc., t.y. nuo 0,23 iki 0,17), Varėnos r. (17 proc., t.y. nuo 0,32 iki 0,26), Širvintų r. (14 proc., t.y. nuo 0,22 iki 0,19) ir Zarasų r. (13 proc., t.y. nuo 0,26 iki 0,23). 

Dviračių takų ilgis metų pabaigoje, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo šiose savivaldybėse: Druskininkų (2,53), Rietavo (2,37), Joniškio r. (1,96), Birštono (1,74) ir Palangos m. (1,22). 2020 m. pagal dviračių takų ilgį lyderiavo trys kurortinės savivaldybės – Birštono (5,55), Neringos (3,33), Druskininkų (3,23) ir dvi kaimiškosios savivaldybės – Rietavo (2,76) ir Joniškio r. (2,34).

Tiek 2013 m., tiek ir 2020 m. Kalvarijos, Kaišiadorių r. ir Vilkaviškio r. savivaldybėse nebuvo specialių dviračių takų (rodiklio reikšmė lygi 0). Panaši situacija nuo 2013 m. buvo ir Švenčionių r. ir Pasvalio r. savivaldybėse, ir tik nuo 2018 m. rodiklio reikšmė šiose savivaldybėse buvo fiksuota atitinkamai 0,06 ir 0,03. 

Analizuojant dviračių takų ilgio pokytį matyti, kad didžiausią pažangą padarė tos savivaldybės, kuriose 2013 m. visai nebuvo specialių dviračių takų ir nuo 2013 m. iki 2020 m. juos įsirengė, tai – Neringos (3,3), Anykščių r. (0,86), Kauno r. (0,72), Akmenės r. (0,63) ir Kazlų Rūdos (0,53). O iš tų savivaldybių, kuriose jau ir 2013 m. buvo dviračių takai, didžiausią pažangą per 2013 - 2020 m. padarė šios savivaldybės: Kelmės r. (10 kartų, t.y. nuo 0,2 iki 2,07), Jonavos r. (beveik 9 kartus, t.y. nuo 0,25 iki 2,17), Trakų r. (4 kartus, t.y. nuo 0,07 iki 0,3), Elektrėnų sav. (3,5 karto, t.y. nuo 0,19 iki 0,66) ir Raseinių r. sav. (3 kartus, t.y. nuo 0,04 iki 0,13). Beveik visose savivaldybėse fiksuojamas tam tikras rodiklio padidėjimas ir tik vienoje – Palangos m. savivaldybėje – fiksuojamas rodiklio sumažėjimas (36 proc., t.y. nuo 1,22 iki 0,79).

Keleivių apyvarta kelių transportu, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausia buvo Klaipėdos m. (2059), Kauno m. (1894), Visagino (1832), Vilniaus m. (1830) ir Druskininkų (1619) savivaldybėse, 2020 m. –  Klaipėdos m. (1252), Neringos (1149), Vilniaus m. (1069), Kauno m. (1047) ir Palangos m. (739) savivaldybėse. Beveik visu 2013-2020 m. laikotarpiu Kazlų Rūdos, Pagėgių, Birštono ir Rietavo savivaldybėse rodiklio reikšmė buvo lygi 0. 

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad keleivių apyvarta kelių transportu augo tik keliose savivaldybėse: Neringos (daugiau nei 10 kartų, t.y. nuo 101 iki 1149), Joniškio r. (22 proc., t.y. nuo 429 iki 523), Širvintų r. (13 proc., t.y. nuo 462 iki 520), Pakruojo r. (8 proc., t.y. nuo 70 iki 75) ir Ignalinos r. (5 proc., t.y. nuo 212 iki 222), o visose likusiose fiksuojamas rodiklio sumažėjimas.

Didžiausias rodiklio sumažėjimas fiksuojamas Alytaus r. (100 proc., t.y. nuo 11 iki 0), Panevėžio r. (99 proc., t.y. nuo 242 iki 1,3), Kauno r. (93 proc., t.y. nuo 470 iki 32), Kelmės r. (73 proc., t.y. nuo 243 iki 66) ir Kupiškio r. (72 proc., t.y. nuo 515 iki 146) savivaldybėse.

Visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2013 m. didžiausias buvo kurortinėse savivaldybėse – Palangos m. (56543), Neringos (53434), Druskininkų (52177) ir Birštono (39272), ir Vilniaus m. (3128) savivaldybėje. 2020 m. lyderio pozicijose išliko kurortinės savivaldybės – Birštono (78771), Palangos m. (60203), Neringos (57936), Druskininkų (31485) ir naujai tarp TOP 5 savivaldybių įsitvirtino Molėtų r. (3507) savivaldybė. Mažiausias nakvynių skaičius 2013 m. buvo Alytaus r. (0), Rietavo (0), Šalčininkų r. (19), Skuodo r. (21), Šakių r. (24),  2020 m.  –  Skuodo r. (0), Rietavo (1), Šalčininkų r. (21), Šakių r. (42) ir Kelmės r. (99) savivaldybėse. 

Didžiausias teigiamas rodiklio pokytis 2013-2020 m. laikotarpiu buvo fiksuojamas Alytaus r. (nuo 0 iki 225), Kretingos r. (9 kartus, t.y. nuo 164 iki 1538), Zarasų r. (beveik 5 kartus, t.y. nuo 184 iki 852), Prienų r. (beveik 4 kartus, t.y. nuo 313 iki 1196) ir Rokiškio r. (beveik 4 kartus, t.y. nuo 140 iki 507) savivaldybėse.

Ženkliausias suteiktų nakvynių skaičiaus sumažėjimas analizuojamu laikotarpi buvo Skuodo r. (100 proc., t.y. nuo 21 iki 0), Kupiškio r. (76 proc., t.y. nuo 714 iki 168), Jonavos r. (63 proc., t.y. nuo 449 iki 165), Kelmės r. (60 proc, t.y. nuo 248 iki 99) ir Vilniaus m. (53 proc., t.y. nuo 3128 iki 1475) savivaldybėse.

Muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (0,73), Birštono (0,23), Elektrėnų (0,12), Rietavo (0,12) ir Ignalinos r. (0,12) savivaldybėse.

Nors 2020 m. rodiklio reikšmė sumažėjo, tačiau lyderio pozicijose išliko Neringos (0,27) savivaldybė, o toliau rikiavosi Birštono (0,25), Ignalinos r. (0,21), ir naujai lyderiaujančių savivaldybių sąrašą papildžiusios – Druskininkų (0,16) ir Pagėgių (0,14) savivaldybės.

Kaip 2013 m., taip ir 2020 m., buvo savivaldybių, kuriose nebuvo muziejų: Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Alytaus r., Pakruojo r., Šalčininkų r. ir Visagino. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, labiausiai padidėjo Palangos m. (87 proc., t.y. nuo 0,07 iki 0,12), Ignalinos r. (82 proc., t.y. nuo 0,12 iki 0,21), Druskininkų (65 proc., t.y. nuo 0,1 iki 0,16), Šiaulių m. (55 proc., t.y. nuo 0,02 iki 0,03) ir Pagėgių (25 proc., t.y. nuo 0,11 iki 0,14) savivaldybėse.

Didžiausias rodiklio sumažėjimas fiksuojamas šiose savivaldybėse: Neringos (62 proc., t.y. nuo 0,73 iki 0,27), Kauno r. (55 proc., t.y. nuo 0,02 iki 0,01), Marijampolės (45 proc., t.y. nuo 0,03 iki 0,02), Telšių r. (42 proc., t.y. nuo 0,04 iki 0,03)  ir Elektrėnų (33 proc., t.y. nuo 0,12 iki 0,08).

Savivaldybių viešųjų bibliotekų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. daugiausiai buvo Molėtų r. (1,28), Širvintų r. (1,27), Pasvalio r. (1,24), Ignalinos r. (1,23) ir Alytaus r. (1,21) savivaldybėse, 2020 m.  –  Ignalinos r. (1,49), Molėtų r. (1,48), Pasvalio r. (1,48), Rokiškio r. (1,38) ir Pakruojo r. (1,32). 2013 m. mažiausias šis rodiklis buvo Vilniaus m. (0,04), Palangos m. (0,07), Alytaus m. (0,07), Panevėžio m. (0,07), Šiaulių m. (0,08), 2020 m. – Vilniaus m. (0,03), Palangos m. (0,06), Kauno m. (0,07), Šiaulių m. (0,08) ir Klaipėdos m. (0,08) savivaldybėse. 

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad didžiausias rodiklio augimas buvo Pagėgių (25,3 proc., t.y. nuo 1,01 iki 1,26), Anykščių r. (23,8 proc., t.y. nuo 0,89 iki 1,11), Ignalinos r. (21,3 proc., t.y. nuo 1,23 iki 1,49), Pakruojo r. (20,7 proc., t.y. nuo 1,09 iki 1,32), Kėdainių r. (19,7 proc., t.y. nuo 0,75 iki 0,89) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio mažėjimas fiksuotas Kauno m. (29,8 proc., t.y. nuo 0,1 iki 0,07), Neringos (24,4 proc., t.y. nuo 1,09 iki 0,82), Vilniaus m. (19,5 proc., t.y. nuo 0,04 iki 0,03), Klaipėdos r. (16,8 proc., t.y. nuo 0,5 iki 0,42) ir Kauno r. (13,5 proc., t.y. nuo 0,37 iki 0,32) savivaldybėse.

Kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (1,09), Pasvalio r. (0,86), Kalvarijos (0,86), Panevėžio r. (0,85) ir Kupiškio r. (0,84) savivaldybėse, 2020 m.  – Ignalinos r. (1,06), Varėnos r. (0,97), Lazdijų r. (0,95), Panevėžio r. (0,88) ir Širvintų r. (0,87) savivaldybėse. Pagal mažiausią  rodiklio reikšmę savivaldybės 2013 m. rikiavosi taip: Kauno m. (0,01), Vilniaus m. (0,01), Alytaus m. (0,02), Šiaulių m. (0,02), Klaipėdos m. (0,02); 2020 m. – taip: Kauno m. (0,01), Vilniaus m. (0,01), Alytaus m. (0,02), Panevėžio m. (0,02) ir Šiaulių m. (0,03). 

Didžiausias teigiamas rodiklio pokytis 2013-2020 m. fiksuotas Marijampolės (8 kartus, t.y. nuo 0,03 iki 0,24), Ignalinos r. (beveik 6 kartus, t.y. nuo 0,18 iki 1,06), Elektrėnų (4 kartus, t.y. nuo 0,08 iki 0,33), Pagėgių (2,5 karto, t.y. nuo 0,11 iki 0,28) ir Radviliškio r. (2,4 kartus, t.y. nuo 0,05 iki 0,12) savivaldybėse. Didžiausias kultūros centrų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Raseinių r. (94 proc., t.y. nuo 0,59 iki 0,03), Kalvarijos (88 proc., t.y. nuo 0,86 iki 0,1), Palangos m. (53 proc., t.y. nuo 0,13 iki 0,06), Neringos (24 proc., t.y. nuo 1,09 iki 0,82) ir Kaišiadorių r. (19 proc., t.y. nuo 0,46 iki 0,38) savivaldybėse.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.  

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 23,4 proc. Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodikliai sparčiausiai gerėjo didžiųjų miestų savivaldybių klasteryje (43,3 proc.), o lėčiausias progresas buvo fiksuojamas kitų savivaldybių klasteryje (16 proc.). 

Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Pagėgių ir Pakruojo r. savivaldybės. Nuo 2013 m. Pagėgių ir Pakruojo r. savivaldybėse fiksuojamas daugiau nei 100 proc. šio rodiklio augimas.

Didžiausią viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso augimą Pagėgių savivaldybėje lėmė per laikotarpį į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių mažas išmestų teršalų kiekis, mažėjantis užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, mažėjantis kelių eismo įvykių skaičius, augantis muziejų skaičius, savivaldybių viešųjų bibliotekų bei kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Pakruojo r. savivaldybės viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso augimą per laikotarpį daugiausiai lėmė sumažėjęs užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius; kelių eismo įvykių skaičius; didėjanti apyvarta kelių transportu bei augantis savivaldybių viešųjų bibliotekų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Nuo 2013 iki 2020 m. Kaišiadorių r., Prienų r. ir Trakų r. savivaldybėse fiksuojamas viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklio mažėjimo tendencija. 

Papildoma informacija: 

• GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas; 
• Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities  ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.  
• Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.