„Kretingos vandenų“ direktorius Tomas Jurgutis ketina skųsti prokuratūros veiksmus

Prokuratūrai tris kartus atmetus uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ prašymą ištirti, kas vis dėlto piktnaudžiavo ir įmonės sąskaita į savo asmeninius automobilius pylėsi kurą, bendrovės direktorius Tomas Jurgutis neatmetė galimybės apskųsti prokuratūros veiksmus. „Mūsų šalies įstatymai tai leidžia“, – įmonės vadovas tvirtino, kad tiki teisingumu ir eis iki galo.

Apie tai, kad iš bendrovės galimai vagiamas kuras – konkrečiai dujos, T. Jurgutis praėjusių metų balandį–gegužę sužinojo pilietiškų dorų žmonių dėka. Siekdami, kad tai įvertintų teismas, bendrovė tris kartus kreipėsi į prokuratūrą, kuri tris kartus prašymą atmetė.

„Tačiau kaip bebūtų, nors tyrimas ir nėra baigtas, šiuo metu vagystėms ir galimai sukurtai jų schemai kelias yra užkirstas, kadangi šioje schemoje dalyvavęs kuro užpylėjas Kretingoje, degalinėje, kur ir vykdavo dujų vagystės, nebedirba.

Vienas mūsų transporto darbuotojas ZIL-ą vairavęs asmuo savo noru išeina iš darbo, kaip pasielgs kitas, dar nežinau – abu jie šiuo metu serga “, – situaciją apibūdino T. Jurgutis.

Kaip veikė galima schema, kuria naudojantis iš „Kretingos vandenų“ galimai buvo vagiamos dujos?

Degalinėje dirbęs kuro užpylėjas, galimai nusikalstamos grupės koordinatorius, schemoje veikusiems asmenims paskambindavo, kad tą dieną atvažiuos „Kretingos vandenų“ mašina piltis kuro.

Veiksmas visada vykdavo arba 10 val. ryto, arba tarp 13–14 val.: matyt, toks laikas pasirinktas neatsitiktinai – galbūt tuo metu būna mažiau klientų, vadinasi, mažiau akių mato, kas vyksta.

Antra, ir degalinės darbuotojas, ir atvažiavusieji kuro, kad nepakliūtų į objektyvą, žinojo, ir kokiu rakursu filmuoja vaizdo kameros, kiek plačiai jos apima.

Kai kuro įsipildavo 3 ar 5 vadinamieji klientai, tada privažiuodavo bendrovės „Kretingos vandenys“ mašina, kuri taip pat užsipildydavo tiek dujų, kiek jai reikėdavo.

„Ir prokuratūrai kėlėme klausimą, kaip įmonės mašina 146 litrus dujų gali pilti 56 minutes?

Tačiau, anot prokuratūros, šis klausimas buvo nereikšmingas“, – detalę atskleidė „Kretingos vandenų“ direktorius, kurio pastebėjimu, bet kuris kitas žmogus degalinėje užtruktų ne ilgiau kaip 10 ar 15 minučių.

Kreipdamasi į prokuratūrą, bendrovė „Kretingos vandenys“ prašė, kad, bandant išsiaiškinti galimo nusikaltimo schemą, būtų atliktas ir mobiliojo ryšio tyrimas – išsiaiškinti pokalbiai tarp nusikalstamai veikusių asmenų, tačiau ir tai nebuvo atlikta. Motyvuota, kad pokalbiai neva saugomi tik pusę metų.

Sužinojęs apie incidentą dėl galimos kuro vagystės, „Kretingos vandenų“ direktorius T. Jurgutis kreipėsi į rajono merą Antaną Kalnių, tuometinius Savivaldybės administracijos vadovus.

Kadangi esama fakto, jog galimai nusikalstamoje schemoje dalyvavo policijos pareigūnai, jų giminės, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Klaipėdos pareigūnus.

Dėl karantino tyrimas užsitęsė, tačiau prokuratūra neįžvelgė nusikaltimo veikos ir tyrimą nutraukė. „Tas pats pasikartojo ir antrą, ir trečią sykį, todėl teko priimti sprendimą apskųsti prokuratūros veiksmus“, – paaiškino T. Jurgutis.

Bendrovės vadovo teigimu, viskas galėjo baigtis ir kitaip, jeigu įmonei žalą padarę asmenys būtų geruoju ją atlyginę: suskaičiuota, kad per 5 mėnesius bendrovei padarytas nuostolis už beveik 2 tūkst. 800 eurų.

„Būtume gražiuoju su vairuotojais atsisveikinę, lėšos – grąžintos įmonei, tačiau to nenutiko: kad įmonei darė nuostolius, jie neprisipažįsta ir jaučiasi nebaudžiami“, – apgailestavo T. Jurgutis, kuris įmonei vadovauja jau 2,5 metų, o nusikalstama schema galėjo veikti daugiau kaip 3 metus – tą bendrovės vadovui patvirtino neoficialūs šaltiniai, tačiau niekas į tai nereagavo.

Kartu su rajono vadovais

T. Jurgutis buvo nuvykęs pas šalies generalinio komisaro pavaduotoją, imuniteto tarnybos vadovą, kurie palaiko kretingiškių poziciją ir skatina eiti iki galo.

„Aš tikiu teisingumu, nežiūrint to, kad išgirdau įvairių pastebėjimų: kad nepavyks bylos perduoti teismui, o jei ir pavyks – esą teismo nelaimėsiu.

Esamą situaciją vienas Kauno advokatų įvardijo kaip viso Klaipėdos regiono teisėsaugos problemą ir pasiūlė tyrimą perkelti į kitą miestą, kad vis dėlto laimėtų teisingumas“, – kalbėjo T. Jurgutis.