Kretingos technologijos ir verslo mokykla – dar vienos reorganizacijos verpetuose

Mokykla dirba, mokinius priims

Ko tikėtis, kokius sprendimus priims rajono Savivaldybė, laikinoji vadovė tikisi sužinoti šiandien tiesiogiai iš rajono mero Antano Kalniaus, jo pavaduotojo Dangiro Samaliaus, kurie lankysis mokykloje ir su jos bendruomene ne tik aptars su ŠMSM profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos planą, bet ir pasidalins tais pamąstymais, kuriuos vakar išsakė per nuotolį įvykusiame susitikime su viceministre A. Kudarauskiene, kitais ministerijos atsakingais asmenimis, kuriems rajono vadovai perdavė ne vieną pageidavimą, išsakė savo pastebėjimus dėl KTVM ateities.

Rajono vadovų, susitikime dalyvavusių kai kurių rajono tarybos narių nuomone, KTVM visų pirma turi išlikti 2020-aisiais į ją perkeltas Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrius, mokyklai būtinos investicijos, Savivaldybę taip pat domino, ar ji, šiandien turėdama 1/3 sprendimų teisės, ir toliau išliks dalininkė.

Viceministrė nuramino, kad Savivaldybė savo sprendimų teisės nepraranda – ji išlieka automatiškai, pasirašant derinimo dėl reorganizacijos dokumentus ir naujus mokymo įstaigos įstatus. „Nebent Savivaldybė pati atisakytų būti dalininkė“, – pastebėjo viceministrė A. Kudarauskienė.

Savivaldybė dėl savo sprendimo ŠMSM turi informuoti raštu, priešingu atveju, tyla reikštų pritarimą ŠMSM nuostatoms dėl KTVM reorganizavimo.

Tačiau vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai sprendimo nepriėmė – lauks kitą savaitę atvykstant ŠMSM atstovų.

Nors KTVM bendruomenei ir neramu dėl savo ateities, R. Andrijauskienė patikino, kad mokykla dirba kaip dirbusi. „Mokinių priėmimas vyks, šis procesas nenutrūksta“, – užtikrino R. Andrijauskienė, laikinai pakeitusi nuo kovo 10 dienos nebedirbančią buvusią KTVM direktorę Zitą Mockienę.

Manoma, kad išliks kaip filialas

ŠMSM raštą dėl profesinių mokyklų tinklo pertvarkos savo posėdyje šią savaitę aptarė ir rajono tarybos Švietimo komiteto nariai. Labiausiai jie buvo susirūpinę dėl reorganizuojamos KTVM statuso, turto – žemės ir pastatų, taip pat – dėl Suaugusiųjų ir jaunimo skyriaus, kurio klasių rajono Savivaldybė neturi, kur iškelti.

„Mes turime aiškiai nusistatyti savo poziciją, bet manau, kad KTVM turėtų išlikti kaip filialas ar kaip skyrius, kad jame galėtų ir toliau mokytis mūsų rajono, aplinkinių vietovių jaunuoliai, kad jame išliktų tos specialybės, kurių reikia dabartinei darbo rinkai. Be abejo, svarbu, kad taip pat išliktų Suaugusiųjų ir jaunimo skyrius“, – pristatydama numatomą pertvarkos planą kalbėjo rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Švietimo komiteto narė taip pat ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė paaiškino, kad būtų tikslinga, jog KTVM veiktų kaip filialas. „Visų pirma, jeigu atsiranda skyrius, keistųsi centro struktūra, todėl manau, kad filialo statusas – kur kas geriau: jo vadovas turėtų daugiau atsakomybės, bet tuo pačiu – ir savarankiškumo, laisvės veikti“, – D. Martišauskienė akcentavo, kad ji, kaip kretingiškė, darys viską, kad mokykla būtų stiprinama, kad joje išliktų Suaugusiųjų ir jaunimo skyrius, kad bus žiūrima suteikti galimybę jaunuoliams įgyti darbo rinkoje patrauklių profesijų.

Tarybos narė D. Martišauskienė atkreipė kolegų dėmesį į tai, kad KTVM neturi privataus turto: „Jis yra valstybės, mokyklos vadovas nesprendžia, ką daryti su turtu – sprendimus priimtų ministerija, turto optimizavime dalyvautų ir Turto bankas.“

„Prieš dvejus metus su ministerija buvome sutarę, kad, įkėlę Suaugusiųjų ir jaunimo centrą į KTVM, sustiprinę ją, atsisakysime nereikalingo turto ir, jį pardavę, investuosime į šią mokyklą. Deja, pasikeitė valdžia, ir vėl turime dviprasmę situaciją.

Geras sprendimas ar blogas, mes dar nežinome – matysime ateityje“, – pasvarstė meras. Jam pritaręs rajono tarybos narys Dariaus Petreikis suabejojo, kiek, reorganizavus KTVM, ministerija sutaupys.

„Manau, kad vis dėlto suveiks pamotės ir podukros principas – didžioji antklodės dalis bus tempiama į centrą, o ne į filialą. Gaila, kad nėra tęstinumo to, ką buvome sutarę – jeigu padarome vienokius ir kitokius žingsnius, dirbti galime.

Deja, praėjo dveji metai, ir klausimas dėl mokyklos darbo keliamas iš naujo“, – kalbėjo politikas.

O Švietimo komiteto pirmininkas Tomas Abelkis iškėlė hipotezę: „Ar KTVM neištiks buvusio Kretingos žemės ūkio technikumo likimas, kai, prijungus prie Klaipėdos kolegijos, šios mokslo įstaigos Kretingoje visai neliko.“

Kaip vyks tinklo optimizavimas

ŠMSM duomenimis, mūsų šalyje veikia 56 profesinės mokymo įstaigos. Palyginti, Latvijoje – 21, Estijoje – 25. Mokyklų, kuriose mokosi per 500 mokinių, yra 26, kitos turi mažiau kaip 300 mokinių. Šiais 2021–2022 mokslo metais šalyje profesijos mokosi 37 tūkst. 798 mokiniai.

Profesinių įstaigų tinklo optimizavimo planas įgyvendinamas etapais: įstaigų reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip iki balandžio 30 d., reorganizuotos įstaigos veiklą pradeda rugsėjo 1 dieną, o iki metų pabaigos, tai yra gruodžio 31 d., reorganizuotos įstaigos įvertina vidinius žmogiškuosius, infrastruktūros ir kitus išteklius ir sudaro optimizavimo planą.

Šią savaitę klausimą dėl profesinio mokymo įstaigų (PMĮ) svarstė ir LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Jo nariams švietimo, mokslo ir sporto viceministrė A. Kudarauskienė, pristatydama PMĮ tinklo pertvarkos planą ir jo rengimo priežastis, akcentavo, kad įgyvendinant PMĮ tinklo pertvarką, nėra numatoma uždaryti nė vienos PMĮ, o jų reorganizavimas planuojamas atsižvelgiant į konkrečios įstaigos padėtį – mažėjantis mokinių skaičius, didėjantis atotrūkis tarp didžiųjų ir mažųjų mokyklų, programų dubliavimas, vienodų išteklių neturėjimas ir kt.

Pokyčių terminai derinami prie numatytų didelių, PMĮ sustiprinti turinčių investicijų – apie 110 mln. eurų nuo 2022 m. pradžios iki 2027 m.

Posėdžio dalyviai nemažai kritikos išsakė dėl nepakankamo dialogo su PMĮ, informacijos apie planuojamų pokyčių pagrįstumą trūkumo, taip pat skubos prašant teikti siūlymus.

Komitetas nutarė, kad šis klausimas reikalauja platesnės ir gilesnės diskusijos, todėl nutarta diskusiją tęsti balandžio 4 d. Komitetas taip pat nutarė kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydamas atidėti PMĮ tinklo pertvarkos plano pasirašymą ne mažiau kaip dviem savaitėms.