Kretingoje po miestą keleivius autobusai vežios nemokamai?

Įžvelgė socialinę neteisybę

„Esame pasirengę iki šių metų gruodžio 31-osios teikti nemokamo keleivių vežimo paslaugą. Patirtos išlaidos turės būti kompensuojamos iš rajono Savivaldybės biudžeto“, – sakė bendrovės vadovas Alvydas Dyburys. Jo teigimu, nemokamos kelionės gyventojus turėtų labiau paskatinti rinktis viešojo transporto paslaugas, o, sumažėjus privačių automobilių srautams miesto gatvėse, gerokai mažiau bus teršiamas oras, be to, tai padės spręsti socialines problemas mašinų neturintiems žmonėms.

Karantino metu darbo dienomis po Kretingą kursuoja du MAN markės žemagrindžiai, tai yra neturintys laiptų, autobusai. Bilietus, kurių vieno visa kaina 50 ct, parduoda vairuotojai. Mokiniams, pateikusiems galiojantį mokinio pažymėjimą, taikoma 50 proc. nuolaida, arba jie gali 80 proc. pigiau nusipirkti nuolatinį bilietą. Per šių metų vasarį už vežimo paslaugą mieste surinkti 598 eurai, o lengvatų suteikta už 188 eurus. Vieno mėnesio Savivaldybės dotacijos, anot A. Dyburio, siekia 9 tūkst. eurų.

Vienas projekto 100 proc. kompensuoti keliones miesto autobusais iniciatorių rajono Savivaldybės tarybos narys Dovydas Bajoras pirmiausia įžvelgė neteisybę: šiuo metu į ugdymo įstaigas miesto autobusais besivažinėjantys kretingiškiai vaikai bilietus turi pirkti kad ir su 50 proc. nuolaida, kai iš kitų rajono vietovių kasdien yra atvežami nemokamai. „Manau, kad visi mokiniai – tiek miesto, tiek kaimo – turėtų turėti vienodą teisę į mokyklas Kretingoje atvažiuoti nemokamai. Taip būtų atkurta socialinė lygybė“, – akcentavo D. Bajoras.

Biudžetas nenukentės

Tarybos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad Kretingos rajono savivaldybės įmonės mieste yra plačiai išsimėčiusios: kur įsikūrę „Kretingos vandenys“, kur – „Kretingos šilumos tinklai“ ar „Kretingos komunalininkas“, o ir Savivaldybės administracijos skyriai taip pat – ne vienoje vietoje.

Įgyvendinus nemokamo keleivių vežimo paslaugą, mieste bus sumažintos automobilių spūstys, gyventojams taps gerokai patogiau sėsti į autobusą, nemokamai nuvažiuoti nuo taško A iki taško B, susitvarkyti reikalus ir dar tuo pačiu pasitikti, pavyzdžiui, iš būrelių arba iš Meno mokyklos grįžtančius vaikus. Patogu bus ir atvykusiems iš kaimo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems patekti atokiau stoties arba miesto centro – nuvažiuoti kad ir į kapines aplankyti palaidotų artimųjų, sutvarkyti kapus.

Pasak rajono tarybos nario, naujoji tvarka rajono biudžetui papildomai gali kainuoti per 40 tūkst. eurų. Tai nėra dideli pinigai lyginant su praėjusiais metais, kai „Kretingos autobusų parkui“ sumokėta didesnė negu 1 mln. eurų suma už lengvatinių keleivių vežimą.

„Šiemet biudžete tam esam numatę 924 tūkstančius eurų, taigi net pridėjus tuos dar planuojamus 40 tūkstančių eurų, suma nesusidarys didesnė“, – sakė D. Bajoras.

Pašnekovo žodžiais, vos ne visų Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse kuriami darnaus judėjimo planai. Jie rengiami ne konkrečiai transporto rūšiai ar vietovei, o būtent žmogui, gyvenančiam ar dirbančiam tame mieste bei jo prieigose. Neretai šios vadinamosios judumo strategijos lieka tik popieriuje ir stalčiuje, o Kretingoje pradėta nauja iniciatyva teikti nemokamo keleivių vežimo visuomeniniu transportu paslaugą būtų konkretus žingsnis, pasitarnautų ir siekiant pritraukti investicijų.

Pas kaimynus – kitaip

Tuo keliu jau eina kai kurie kaimyniniai rajonai, kaip Plungės, Šilalės, taip pat Tauragės.

„Pasiteisina, sumažėjo biurokratinė našta, tik tiek, kad dabar nėra paprasta dirbti kovidinėmis sąlygomis, turime atsižvelgti į karantino reikalavimus riboti keleivių srautą“, – patirtimi su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Tačiau jis pridūrė, kad tvarka, kai tiek vairuotojams, tiek į autobusą įlipusiems žmonėms nebereikia liesti grynųjų pinigų, pasitarnauja epidemiologine prasme, gerokai mažina užkrato galimybę.

Naujoji tvarka Plungės rajono savivaldybės biudžetui per metus kainuoja maždaug apie 100 tūkstančių eurų, be to, atsiranda papildomų išlaidų: autobusuose būtinų aparatų išlaikymas, jų patikra, be abejo, sakė meras, svarbu ir vežėjų sąžiningumas.

Nemokamai keliaujančių gyventojų atsiliepimai – puikūs, tiesa, pagal jų pageidavimą kai kuriuos maršrutus teko pakoreguoti. Plungės rajono savivaldybėje, skirtingai negu planuojama Kretingoje, keleiviai nemokamai vežami ne tik mieste, o ir iš kaimų į miestą bei atvirkščiai.

Tokia pat tvarka – ir Šilalėje. „Ypač patenkinti automobilių neturintys senyvo amžiaus žmonės, kai šalia nėra vaikų, o kaimyno, kad iki miesto pavežtų, ne visada prisiprašysi“, – sakė šio rajono meras Algirdas Meiženis.

Nemokamų kelionių autobusais paslauga Šilalės rajone pradėta teikti nuo praėjusių metų sausio. Karantinas, anot mero, gyvenimą sutrikdė, bet keletas naujų maršrutų į kaimų gilumą atidaryta. „Autobusas atvažiuoja, keleivius atveža į miesto centrą, pabūna porą valandų ir – vėl atgal į kaimą. Patogu, žmonės tik džiaugiasi“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Meiženis.

Susiduria su teisiniais kazusais

D. Bajoras neabejojo, kad kretingiškiams gali taip pat kilti klausimų, kodėl mūsų rajone planuojama keleivius nemokamai vežti tik mieste? Tačiau, anot tarybos nario, tiek Plungės, tiek Šilalės, tiek kai kurių kitų rajonų specifika yra kitokia, jie neturi priemiestinių reisų, tokių, kaip Kretinga turi į Palangą ir į Klaipėdą. Jeigu Kretingos autobusų parkas nemokamai keleivius vežtų ir ten, biudžetui kainuotų dar arti pusės milijono eurų, o tai, pašnekovo nuomone, nėra tikslinga.

„Mes kol kas žengiam tą pirmą mažą žingsnį, darom nors tiek, kiek galim šiuo metu, kitaip neleidžia įstatymų bazė, kuri nuo mūsų rajono Savivaldybės ir nepriklauso. Tarkim, du keleiviai į tą patį autobusą įlipo Kretingoje. Vienas važiuoja iki Vydmantų, kitas – į Palangą.

Nėra galimybės iš vieno žmogaus už bilietą neimti pinigų, o iš kito, kuris tęs kelionę toliau, imti. Ar tas keleivis turėtų bilietą pirkti Vydmantuose?“ – retoriškai klausė D. Bajoras.