Konstitucinis Teismas: „w“, „q“ ir „x“ raidžių naudojimas vardų ir pavardžių rašyboje neprieštarauja Konstitucijai

Kaip teigiama KT pranešime spaudai, KT, spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, pažymėjo, kad įstatymų leidėjui, nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase teisinį reguliavimą, kyla reikalavimas gauti specialių žinių ar specialią kompetenciją turinčių asmenų oficialią išvadą.

Vis dėlto, anot KT, tai nereiškia, kad Seimas gali įtvirtinti tik tokias nuostatas, kokias įstatymų leidėjui pateiktoje oficialioje išvadoje siūlo specialių žinių ar specialią kompetenciją turintys asmenys.

Anot KT, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), formuluodama savo išvadas dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų, kuriomis siūlyta vardų ir pavardžių rašyboje naudoti lotyniškus rašmenis, vertino ne tik tai, ar siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos dera su valstybine kalba, bet ir tai, kurioms asmenų grupėms būtų pagrindas suteikti teisę asmens vardą ir pavardę rašyti atitinkamais ne lietuviškais rašmenimis, ar tokių asmenų grupių nebūtų per daug.

Vadinasi, pasak KT, VLKK įstatymų leidėjui, pateikė pasiūlymus, susijusius ne tik su jos kompetencijai priskiriama valstybinės kalbos taikymo sritimi.

Kaip nurodė KT, jei Seimas šiame kontekste būtų privalėjęs vadovautis išimtinai visais VLKK pasiūlymais, būtų sudarytos prielaidos paneigti išimtinę Seimo kompetenciją nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą.

„Vadinasi, nėra konstitucinių argumentų teigti, kad Seimas (...) tinkamai neįvertino VLKK, kaip specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinčios institucijos, išvadoje pateiktų pasiūlymų, suformuluotų taikant specialias žinias valstybinės kalbos srityje.

Taigi, nustačius ginčijamą teisinį reguliavimą, nebuvo pažeistas Konstitucijos 14 straipsnis, įtvirtinantis konstitucinį valstybinės kalbos statusą“, – teigiama KT pranešime spaudai.

Į KT su prašymu įvertinti minėto įstatymo konstitucingumą dar pernai spalį kreipėsi Seimo narių grupė. Įstatymas, leidžiantis asmens vardų ir pavardžių rašyboje naudoti lotyniškos abėcėlės rašmenis be diakritinių ženklų įsigaliojo 2022 m. gegužę.

Tokia rašyba, pagal įstatymą, galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Dalis parlamento narių, abejojantys Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų konstitucingumu, teigia, kad pats KT 2014 m. savo sprendime kitoje byloje konstatavo, jog keičiant vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką, įstatymų leidėjas privalo kreiptis į VLKK, kurios priimta oficiali išvada yra privaloma visoms valdžios institucijoms.

Tai, anot grupės Seimo narių, reiškia, kad keisdamas vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią VLKK išvadą.

Kreipimesi į KT nurodoma, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą dėl minėtame projekte siūlomos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis.

VLKK priėmė neigiamą išvadą dėl pateikto įstatymo projekto, tačiau įstatymų leidėjas, Seimo narių grupės nuomone, tokios VLKK išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame nurodoma Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.