Kokia gyvenimo kokybė kurortinėse savivaldybėse?

Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt.

Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet buvo patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis.

Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti  tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse.

Kurortinėms savivaldybėms priklauso Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos m. savivaldybės.

Kurortinių savivaldybių pozicija pagal GKI indeksą ir sub-indeksus 2020 m. 

Pagal bendrą 2020 m. GKI Neringos savivaldybė patenka tarp lyderiaujančių savivaldybių ir užima 4-ą poziciją reitinge. Kitos kurortinės savivaldybės bendrame GKI užima taip pat palyginti labai aukštas pozicijas: Birštonas – 6-ą, Palanga – 7-ą, Druskininkai – 14-ą.

Tiek Neringos, tiek Palangos m. savivaldybės nuo 2013 m. ne vienerius metus buvo įsitvirtinusios tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių pagal bendrą GKI.

Pagal atskirus GKI sub-indeksus kurortinės savivaldybės tarp kitų savivaldybių rikiuojasi taip:

• pagal materialines gyvenimo sąlygas Birštonas – 8-oje vietoje;
• pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumą Neringa – 2-oje, Palanga – 5-oje vietoje;
• pagal sveikatos paslaugas Palanga – 5-oje, Neringa – 6-oje vietoje;
• pagal švietimo paslaugas Birštonas – 4-oje, Palanga – 6-oje vietoje;
• pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Birštonas – 3-oje vietoje;
• pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą Neringa – 1-oje, Birštonas – 2-oje, Druskininkų savivaldybė – 3-oje vietoje.

Kurortinių savivaldybių GKI ir sub-indeksų pokytis 2013-2020 m.  

Didžiausias GKI augimas nuo 2013 iki 2020 m. fiksuotas Birštono savivaldybėje (78 proc.), toliau rikiuojasi Druskininkų (58 proc.), Neringos (47 proc.) ir Palangos m. (41 proc.) savivaldybės.

Kurortinių savivaldybių grupėje pagal augimą atskiruose sub-indeksuose savivaldybės rikiuojasi taip: pagal materialinių gyvenimo sąlygų sub-indekso augimą pirmauja Druskininkų savivaldybė; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo, demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo bei pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksus pirmauja Birštono savivaldybė, o pagal sveikatos ir švietimo paslaugas – Neringos savivaldybė.

Kurortinės savivaldybės pagal atskirus GKI sub-indekso rodiklius 2020 m. 

Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2020 m. tarp kurortinių savivaldybių buvo Neringoje (82), o mažiausias –  Birštone (32). Tuo tarpu aukščiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2020 m. buvo Birštone (770 Eur), mažiausias – Druskininkuose (701 Eur).  

Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2020 m. buvo Neringoje (5639 tūkst. Eur), Pastarojoje savivaldybėje didžiausia buvo ir pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų (82 tūkst. Eur) bei didžiausias muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (0,274649821).

Birštonas 2020 m. tarp kurortinių savivaldybių lyderiavo pagal šiuos rodiklius: lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais intervale nuo 86 iki 100 procentų, dalį (0,018); savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi (0,6791); dviračių takų ilgį metų pabaigoje, tenkantį 1 tūkst. gyventojų (5,6 km). Daugiausiai renovuotų daugiabučių namų 2020 m. taip pat buvo Birštone (o, pavyzdžiui, Neringoje – nei vieno). 

Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias buvo Palangos m. savivaldybėje (651). Daugiausiai nusikaltimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų užregistruota Palangoje (2368), o Druskininkuose  – dvigubai mažiau (1089).  

Papildoma informacija: 

• GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas; 
• Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities  ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo; 
• Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.