Kęstutis Budrys tikina, kad galimas rusiškos vėžės remontas nėra svarstomas: man atrodo, jau išaugome iš tokių priemonių

Pasak jo, Lietuva neturi taikyti tokių pačių priemonių kaip valstybės, kurioms yra nusispjaut į tarptautinę teisę, įsipareigojimus, sutartis ir aukštesnius standartus.

„Esame visko remontavę ir prisiremontavę, bet, man atrodo, jau išaugome iš tokių priemonių ir nesame ten pat, kur yra Rusija, ir to nereikia pamiršti net ir didelės emocijos apimtiems. Mes to nedarysime, visos mūsų taikomos priemonės yra teisėtos, pagrįstos tam tikrais sprendimais, be išimties visus sprendimus galima skųsti teismuose ir tai yra tai, dėl ko mes didžiuojamės, o ne kaip Rusijai atrodytų būtų galima išnaudoti ir piktnaudžiauti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

„Apsimetinėti, kad kažkas pas mus neveikia ir mes išjungiame vieną kitą kranelį ar dar kažką išardome, nes neva sugedo ar surūdijo, tai yra visa tai, ką mes matome Rusijos taikoma mums su naftotiekio neva gedimais 2006 m. į „Mažeikių naftą“. Tokios ar kitos kažkokios priemonės nėra mūsų priemonių spektre“, – pridūrė jis.

K. Budrys tvirtino, kad Lietuva nebus valstybė, kuri neturi moralės pagrindo po kojomis, etikos standarto, dėl kurio visi didžiuojamės. Anot jo, geležinkelio vėžės remontas būtų nepriimtinas, o diskusija turėtų vykti apie tokius sprendimus kaip ryšių su Rusija nutraukimas kituose, ne energetikos sektoriuose.

„Yra kitų sričių, kur esame susieti su tiekimu iš Rusijos, yra įvairių medžiagų, kurias gauname, ne tik energetinius išteklius, mes galime turėti pakaitalus, kaip vis labiau perorientuoti logistikos, transporto srautus, apie ką daug šnekėdavome, bet matydavome, jog geriausi pinigai čia ir pritrūkdavo verslo mąstymo ir politinės valios, yra daug susijusių temų. Bet ne tokiu kampu“, – sakė prezidento patarėjas.

Jis aiškino, kad jį visoje šioje situacijoje stebina labiau ne Rusijos elgesys, o partnerių Vakaruose nuostaba dėl Rusijos poelgių. Pasak jo, tai reiškia, kad Vakaruose vis dar yra daug naivumo ar per didelio tikėjimo, kad yra kažkoks bendras pamatas, dėl kurio su Rusija galima susitarti ir laikytis įsipareigojimų.

„Labai sunku perlipti Vakarų lyderiams, kaip ir buvo tam tikras šokas atakavus Odesos uostą, tik ką susitarus dėl grūdų gabenimo. Visas lūkestis, kuriuo vadovavosi Vakarų politika Rusijos atžvilgiu pastaruosius 10 metų, kad yra kažkoks pamatas, dėl kurio galima kalbėtis su Rusijos vadovybe, tai visos šios situacijos suspaustame laike rodo, kad Rusijos nuolatinės manipuliacijos, faktų iškraipymas, melavimas į akis buvo visada“, – tikino K. Budrys.

ELTA primena, kad Europos Komisijai pateikus ketvirtojo sankcijų paketo aiškinamąsias gaires, pagal kurias Rusijai leidžiama geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios nenaudojamos kariniams tikslams, Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų išardyti rusiškąją geležinkelio vėžę, kuria šie kroviniai Lietuvos teritorija vežami į Rusijos eksklavą.

Ši vėžė yra platesnė nei naudojama ES.

Prieš EK pateikiant išaiškinimą, Lietuva nuo birželio 17 d. neleido į Kaliningradą iš Rusijos savo teritorija gabenti plieno bei juodųjų metalų, o nuo liepos 10 d. – cemento, alkoholio ir įvairių prabangos prekių.