Karač nesutinka su VSD argumentais, kuriais ji buvo pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui: esu labai pikta

„Visiškai nesutinku su bet kokiais VSD argumentais. Matome akivaizdžius pavyzdžius, kai žmonės atvirai dirba režimui, net jei nėra laikomi grėsmėmis. O žmonės, kurie dirba demokratijai, žmogaus teisėms, yra laikomi grėsmėmis ar prieš juos organizuojamos provokacijos Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė O. Karač.

„Kaip man įrodyti, kad paskelbta netiesa? Jei VSD mano, kad aš esu iš kitos pusės (...), tai, prašau, deportuokime mane į Baltarusiją. Deportuokime mane į Baltarusiją ir pamatysite, kas nutiks“, – kalbėjo O. Karač.

Nori likti gyventi Lietuvoje

Kaip anksčiau skelbė Migracijos departamentas, tais atvejais, kai asmuo dėl grėsmės jo gimtojoje šalyje negali būti į ją grąžintas, Lietuva gali jį išsiųsti ir į trečiąją šalį. Tačiau tam reikalingas tiek paties asmens, tiek jį priimančios šalies sutikimas.

Vis dėlto, pasiteiravus, ar O. Karač nesvarsto išvykti į kitą Europos šalį, jei ji pasisiūlytų ją priimti, moteris patikino, kad apie tokią galimybę nesvarsto ir nori likti būtent Lietuvoje.

„Man patinka Lietuvoje, gyvenu čia 10 metų ir nenoriu palikti Lietuvos. Todėl lieka du variantai – arba aš čia, arba Baltarusijoje“, – teigė baltarusių aktyvistė.

„Esu labai pikta ir aš neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė. Jokios informacijos niekam nesu siuntusi. Neįtikėtina, kas vyksta Lietuvoje“, – kalbėjo O. Karač.

Advokatą nustebino Migracijos departamento sprendimas

O. Karač advokatas Rytis Satkauskas sako, kad jam atrodo keista tai, jog Migracijos departamentas, remdamasis vienu ir tuo pačiu argumentu, priėmė du atskirus sprendimus.

„Negaliu pasakyti, kad Olga buvo nustebinta sprendimo. Bet aš buvau nustebintas. (...) Migracijos departamentas pripažino Olgai jos gimtojoje šalyje kylančias grėsmes, tačiau atsisakė suteikti prieglobstį. Šis sprendimas nėra paremtas įstatymu. (...) Manau, kad teismas turės galimybę patikrinti savo sprendimo teisėtumą“, – pažymėjo R. Satkauskas.

„Suteikti jai leidimą laikinai gyventi – atskiras sprendimas. Jis paremtas tuo pačiu argumentu – grėsme jos gimtojoje šalyje. Todėl keista, kad du sprendimai buvo priimti remiantis tuo pačiu argumentu“, – teigė O. Karač advokatas.

Jis taip pat pažymi jau kreipęsis į teismą su prašymu paaiškinti, kodėl Migracijos departamento sprendimas dėl O. Karač prieglobsčio užtruko.

„Prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi išnagrinėti per 6 mėnesius. Šį sprendimą departamentas nagrinėjo metus. Todėl jau paprašėme teismo patikrinti, kodėl tai užtruko“, – akcentavo R. Satkauskas.

O. Karač advokato teigimu, apskųsti Migracijos departamento sprendimą O. Karač turi vieną savaitę. Savo ruožtu teismas, pažymi R. Satkauskas, turės 2 mėnesius jam išnagrinėti.

„Ketiname apskųsti Migracijos departamento sprendimą. Sprendimas dar nėra įsigaliojęs. Yra dvi teismo instancijos, kurioms dar galima apskųsti Migracijos departamento sprendimą“, – sakė advokatas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.

Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Visgi, kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.

Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.

Kaip pažymi Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.