Kaip pasididinti pensiją senatvėje: svarbiausi yra šie 2 dalykai – apie juos susimąsto ne visi

O tada senatvės pensija yra tampa aktuali kiekvienam, nes nuo jos dydžio priklausys pragyvenimo kokybė baigus karjerą ir negaunant įprastinio darbo užmokesčio. Vis tik pensijų skaičiavimas dažnam lietuviui yra nesuprantamas arba ne iki galo aiškus.

„Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuojami jos dydį lemiantys apskaitos vienetai, pensijos draudimo stažas ir kas yra bendroji bei individualioji pensijos dalys.

Šiuo metu būtinasis stažas pensijai gauti yra 33 metai, tačiau ir tik 15 metų stažą turintys asmenys gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį.

Skaičiuojama, kad 2024 m. vidutiniškai socialinio draudimo pensijos didės apie 12 proc. Šiuo metu ji vidutiniškai siekia 538,8 euro.

Dvi pensijos dalys

„Sodra“ komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Olgos Važnevičienės aiškinimu, kokio dydžio senatvės pensiją gaus žmogus, priklauso nuo to, kokį stažą jis sukaupė ir kiek apskaitos vienetų įgijo.

Taip pat nuo bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kada išeinama į pensiją.

„Sodros“ tinklapyje skelbiama, kad senatvės pensiją gali gauti tas žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu jis siekia 64 metus ir 6 mėn. vyrams, 64 metus – moterims) ir įgijo stažą.

Svarbu žinoti ir tai, kad pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.

Bendroji dalis, remiantis „Sodra“ informacija, priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas kas pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.

Bazinis pensijos dydis taip pat kasmet indeksuojamas.

Kalbant apie individualiąją pensijos dalį, ji priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Apskaitos vieneto vertė taip kasmet yra indeksuojama. Dabar ji siekia 5,7 euro.

Kas yra ir kaip skaičiuojami apskaitos taškai?

O. Važnevičienė įvardijo, kad apskaitos vienetai yra įgyjami vertinant žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas ir nuo jų sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

„Vienas apskaitos vienetas arba taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU)“, – komentavo „Sodra“ atstovė.

Ji pridūrė, kad šiemet VDU siekia 1 684,90 euro.

O sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, specialistės teigimu, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis.

Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Vis tik jų skaičius yra ribotas – didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus yra 5.

„Pavyzdžiui, per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai.

Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 tūkst. eurų (per 12 mėn. tai sudaro 60 tūkst. eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai“, – dėstė O. Važnevičienė.

Kaip skaičiuojamas stažas ir kuo būtinasis skiriasi nuo minimalaus

O stažas senatvės pensijai, „Sodra“ atstovės teigimu, yra skaičiuojamas metais.

Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).

Ir pridūrė, kad per metus negalima sukaupti daugiau kaip 12 mėn. pensijų draudimo stažo.

Aišku tai, kad neįgijęs 15 metų stažo žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos. Tačiau situacija gyventojams, turintiems mažesnį nei būtinąjį stažą, situacija pagėrėjo praėjusiais metais.

O. Važnevičienė atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. minimalus (15 metų) stažas garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri sudaro 246,21 euro (kas nuo 2023 m. yra bazinis pensijos dydis).

Jos aiškinimu, socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad, jei žmogus turi minimalų 15 metų stažą senatvės pensijai gauti, bet neturi būtinojo stažo (33 m.), jam skiriamos senatvės pensijos bendroji dalis yra socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Paprastai kalbant – nemažinama.

„Toks reguliavimas galioja nuo 2022 m. sausio 1 d. Iki tol bendroji dalis buvo proporcingai mažinama atsižvelgiant į žmogaus turimą stažą“, – teigė pašnekovė.

Kodėl buvo pakeista tvarka?

Tv3.lt redakcija paklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kodėl turint tik 15 metų stažą buvo nuspręsta nemažinti bendrosios pensijos dalies.

Ministerija atsakyme nurodė, kad bendraisiais mokesčiais (ne socialinio draudimo įmokomis) finansuojama bendroji pensijos dalis, skirta užtikrinti minimalias garantijas visiems asmenims, turintiems bent minimalų pensijų draudimo stažą ir įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo pensiją.

O asmens indėlį į socialinį draudimą atspindi individualioji pensijos dalis.

Iš to galima suprasti, kad pensija susidaro iš dviejų dalių tam, kad bendroji dalis būtų padengta kitais mokesčiais ir užtikrintų minimalias garantijas pensiją gaunantiems žmonėms.

O individualioji dalis jau priklauso nuo paties žmogaus – kuo daugiau stažo, taškų ir įmokų įvykdė, tuo daugiau, atitinkamai, didės ir ši pensijos dalis.

SADM pridūrė, kad bendrosios dalies proporcingas mažinimas buvo aktualus tol, kol bendroji dalis buvo finansuojama socialinio draudimo įmokomis ir buvo susieta su asmens socialinio draudimo istorija:

„Pakeitus jos finansavimo būdą, keitėsi ir pats šios pensijos dalies apibrėžimas – tai apsaugos nuo skurdo, minimalių garantijų užtikrinimo ir perskirstymo instrumentas.“

Ministerijos atstovai patikino, kad jokių pokyčių dėl pensijų sandaros ar skaičiavimo būdo šiuo metu neplanuoja.