Kaip išieškoti žalą iš „beturčių“ sukčių

Atsiprašė, bet pinigų negrąžino

Prieš kurį laiką į redakciją kreipėsi skaitytoja Jūratė. Ji pasidalino istorija apie pardavėjais apsimetusius sukčius socialiniame tinkle „Facebook". Moteris papasakojo, kad planavo pirkti kompiuteriniams žaidimas skirtus akinius.

Pasak jos, pardavėja gražiai kalbėjo, paaiškino, kodėl parduoda, net siūlė atvažiuoti prekės apžiūrėti, bet Jūratė nusprendė negaišti laiko. Juolab kad anketa pasirodė patikima, vardas ir nurodyta banko sąskaita sutapo.

Deja, kai Jūratė pervedė pinigus, pardavėja ėmė išsisukinėti, žadėtų akinių neišsiuntė. Tik tuomet Jūratė nusprendė pasitikrinti socialiniame tinkle esančioje aferistus viešinančioje grupėje. Įtarimai pasitvirtino, grupėje atsirado ir daugiau nuo aferistės nukentėjusių žmonių. Tuomet skaitytoja kreipėsi ir į policiją.

Pastaroji ganėtinai greitai nustatė socialiniame tinkle sukčiavusios ir pinigus pasisavinusios moters tapatybę. Pasirodė, kad tai yra 29-erių ukmergiškė Laura V. Pareigūnai skyrė jai baudą ir įpareigojo atlyginti Jūratei padarytą žalą. Istorija tuo tarsi ir turėjo baigtis, bet...

„Jau maniau, kad viskas išsisprendė. Aferistė turėjo pinigus pervesti iki kovo 24 d., tačiau aš nieko negavau. Policija tik skėsčioja rankomis ir siunčia pas antstolius. Jiems vėl reikia mokėti, nors viltis atgauti prarastus pinigus, kaip suprantu, nulinė, - atviravo Jūratė. - Ir ko verti aferistės žodžiai apie tai, kad ji gailisi, jeigu žalos neatlygino.

Kiek žinau, ji ne mane vieną apgavo, tačiau kitų žmonių atveju policija net bylų nepradėjo, nors sukčiaujančios moters tapatybė visiems žinoma.

Bet jeigu ir pradės, ką tai duos? Bus kaip man - paskambins, pasakys, kad gailisi, pažadės sumokėti ir... dings kaip į vandenį. Spėčiau, kad ji, sumokėjusi policijos paskirtą 90 eurų baudą, toliau verčiasi ta pačia „individualia veikla", nes žino, kad rimtos atsakomybės vis tiek išvengs, todėl visus raginu prieš kažką perkant „Facebook" būti ypač atidžiais ir atsargiais."

Sukčiams palikta landų

Situaciją, su kuria, tikėtina susidūrė ne viena Jūratė, pakomentavo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė. Ji patikslino, kad, atskirais atvejais, antstolio paslaugos gali būti nemokamos.

„Įprastai, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, išieškotojas privalo apmokėti skolos išieškojimo administravimo išlaidas. Jeigu skolininkas yra mokus ir skolą pavyksta išieškoti, tai sumokėtos vykdymo išlaidos yra išieškomos ir grąžinamos.

Tačiau vykdymo išlaidų apmokėjimas ne visais atvejais yra privaloma sąlyga priverstiniam išieškojimo procesui pradėti. Jeigu išieškotojas yra socialiai remtinas asmuo, turintis teisę naudotis antrine valstybės garantuojama teisine pagalba, vykdomosios bylos administravimo išlaidas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba", - nurodė valdytoja.

O štai garantijų, kad nuostoliai žalą patyrusiam asmeniui bus kompensuoti, ji suteikti negalėjo.

„Išieškojimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo skolininko mokumo: jei asmuo turi lėšų banko sąskaitose ir neturi kitų skolų, tikimybė greitai sugrąžinti skolą yra didžiausia. Bet ir tada, kai skolos atsiradimo metu asmuo oficialiai nedirba, neturi lėšų sąskaitose ir savo vardu registruoto turto, išieškoti skolą gali būti įmanoma.

Jeigu asmuo susituokęs, nemokaus skolininko skolų išieškojimas gali būti nukreipiamas į jam priklausančią dalį sutuoktinio turte. Nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ja pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

Svarbu ir tai, kad didžiajai daliai skolų iki šiol tinka liaudiškas posakis „Skola - ne žaizda, neužgis". Kaip ir daugeliui kitų skolų, administraciniais nusižengimais padarytos žalos išieškojimui senaties terminas netaikomas. Tokios skolos skolininkus lydi visą gyvenimą ir net senatvėje gali būti išieškomos iš jų pensijų", - išsamų paaiškinimą pateikė D.Satkauskienė.

Apibendrindama situaciją, ji neslėpė, kad skolininkų išsisukinėjimas nėra retas reiškinys.

„Piktnaudžiavimo esama. Pavyzdžiui, didelė dalis skolingų įmonių vadovų oficialiai dirba už 100 eurų atlyginimą. Prisidengdami „varguolių" įvaizdžiu, jie sugeba puikiai gyventi: leisti vaikus į privačius darželius ar mokyklas ir net gauti jiems nemokamą maitinimą, važinėti apynaujais automobiliais, nuomotis padorius butus, nes savo vardu turėti „neapsimoka", po vieną-du kartus kasmet išvykti atostogų į užsienį ir t.t. Vieša paslaptis - dirbantys piktavaliai skolininkai stengiasi kuo daugiau pajamų gauti kaip komandiruotpinigius, iš kurių skolų išieškoti negalima.

Pastaraisiais metais teisinio reguliavimo pokyčiai Lietuvoje nukreipti išskirtinai į skolininkų padėties gerinimą. Todėl ir turime daug atvejų, kai žmonės, nuolatos darantys administracinius nusižengimus, gali sau leisti niekur oficialiai nedirbti, nemokėti baudų ir kitų skolų bei nesivarginti atliekant viešuosius darbus (kasant sniegą, šienaujant pakeles ar pan.). O kita visuomenės dalis sąžiningai moka mokesčius, kad valstybė turėtų iš ko tokius skolininkus remti socialinėmis pašalpomis.

Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimams, administracinis areštas Lietuvoje yra panaikintas. Todėl, asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, jokia griežtesnė sankcija negalima. Baudų nesumokėję asmenys nebeturi jokio suinteresuotumo imtis viešųjų darbų.

Tik apie 5 proc. skolininkų išreiškia norą, kad baudos būtų keičiamos viešaisiais darbais. Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, teisinis reguliavimas galėtų būti keičiamas tokiu būdu, kad tais atvejais, kai asmuo piktavališkai nemoka paskirtos baudos ir neatlieka viešųjų darbų, bet gauna valstybės pašalpas, būtų leidžiama skolą išieškoti ir iš jam skiriamų pašalpų (pvz., iš 10 proc. sudarančios pašalpų dalies). Iniciatyva buvo pristatyta kompetentingoms valdžios institucijoms, tačiau palaikymo nesulaukė", - sakė D.Satkauskienė.

Išeitis yra?

Advokatas Mažvydas Misiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad susidūrę su sukčiais, nukentėjusieji turėtų įvertinti visus patirtus nuostolius.

„Jeigu prarasto turto suma siekia apie 150 eurų, nukentėjusiam asmeniui reikėtų nepamiršti prie jos pridėti ir kitas išlaidas - advokato paslaugas, laiko praradimus ir kt. nuostolius. Tokiu atveju būtų keliama baudžiamoji byla ir žala būtų išieškoma žymiai sparčiau, negu administracinėje byloje.

Žmonės turėtų pasidomėti, kaip geriau išieškoti nuostolius tokiose situacijose, nes policijai svarbiau yra rasti ir išaiškinti sukčius, o ne rūpintis, kad nukentėjusiam asmeniui būtų kompensuota patirta žala", - paaiškino advokatas.