Jakštas: jei mokytojai nuspręs streikuoti, ministerija gerbs tokį sprendimą
„Jeigu bus streikas, tai bus streikas. Čia yra profesinės sąjungos sprendimas. Jeigu matys, kad reikėtų tokiu būdu išreikšti savo poziciją, tai mes, aišku, ją gerbsime“, – po Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) organizuoto susitikimo kalbėjo G. Jakštas.
„Dar diskusijos ir derybos dėl reikalavimų vyksta, tai aš labai tikiuosi, kad šitas procesas bus pakankamas profesinėms sąjungoms ir nereikės imtis papildomų veiksmų kaip streikas“, – pridūrė ministras.
Anot jo, dar šiais metais pakelti atlyginimus pedagogams, ko prašo švietimo darbuotojų profsąjunga, nėra galimybės.
„Nuo šių metų nėra galimybės, biudžetas yra suplanuotas ir nėra kažkokių perteklinių lėšų ar sutaupymų, kad būtų galima skirti atlyginimams“, – teigė G. Jakštas.
Ministro teigimu, kitais metais darbo užmokestį mokytojams bus siekiama pakelti du kartus. G. Jakštas tikisi, kad pedagogų atlyginimas kitais metais sieks bent 118 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Prognozės kitų metų vidutiniam šalies darbo užmokesčiui nuolat kinta, tai mums yra gana sudėtinga užfiksuoti. Žiūrint dabar, tikėtina, kad šiais metais sieksime 112 proc. mokytojų atlyginimo vidurkio nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – sakė švietimo ministras.
„Jeigu neaugtų vidutinis šalies darbo užmokestis, reikėtų bent jau 118 proc., bet augs vidutinis šalies darbo užmokestis, tai tas laiptelis turės būti dar didesnis. Jį skeliant į du etapus, turėtų pavykti pasiekti“, – kalbėjo G. Jakštas.
Praėjusią savaitę LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas Eltai pranešė, kad profsąjungos atstovai svarsto streiko galimybę. Jei derybos su ministerija dėl geresnių sąlygų mokytojams nepavyktų, streikas būtų skelbiamas.
Birželio mėnesį LŠDPS ministerijai pateikė reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – didinti dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
Rašyti komentarą