Įvardijo priežastį, dėl kurios gyventojai gali nesulaukti išmokų

Pavyzdžiui, adresų informaciją naudojantys medikai ar ugniagesiai gali sugaišti brangaus laiko ieškodami nelaimės vietos. Kita neretai pasitaikanti problema – netikslius duomenis pateikę asmenys rizikuoja neteikti svarbių išmokų.

Siekdamas sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į netikslių adresų problematiką ir paskatinti juos imtis veiksmų bei atnaujinti netikslius duomenis apie save.

„Mūsų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 170 tūkst. asmenų, kurių duomenys apie gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registre yra netikslūs, neišsamūs ar neaktualūs. Siekiame, kad duomenys registruose būtų aktualūs ir teisingi, tačiau šiuo atveju klausimos sprendimą apsunkina tai, kad už duomenų apie gyvenamosios vietos adresą yra atsakingi patys gyventojai.

Sumažinus netikslių adresų skaičių sumažintume riziką gyventojams negauti svarbių laiškų ar dokumentų, užtikrintume, kad duomenis naudojančios institucijos ir tarnybos galės efektyviai vykdyti savo funkcijas“, – teigia Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Viena iš institucijų, kuriai tikslūs gyventojų adresai yra itin svarbu kasdienėje veikloje yra „Sodra“. Įstaigos Klientų aptaranavimo valdymo skyriaus vedėjo Evaldo Mikučio teigimu, neturėdama tikslių duomenų apie gyventojų gyvenamosios vietos adresus „Sodra“ negali informuoti apie jiems priklausančias išmokas ar skolas.

„Paprastai tariant, dėl netikslių gyvenamosios vietos adreso duomenų asmenys tiesiog gali neteikti pinigų. „Sodra“ vien per balandį ketina išsiųsti apie 150 tūkst. laiškų potencialiems pensijų kaupimo dalyviams, dar apie 100 tūkst. laiškų buvo išsiųsta dėl vienišo asmens išmokos. Mūsų duomenimis, dėl netikslaus adreso ar dėl to, kad laiškas buvo nepristatytas gavėjui, grįžo apie trečdalis siunčiamų laiškų. Todėl ragintume gyventojus pirmiausiai pasitikrinti, ar oficialiuose registruose esantys jų duomenys yra tikslūs, o esant poreikiui juos atnaujinti ar patikslinti“, – kalba „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas E. Mikutis.

Paprasta patikrinti, ar adresas yra tikslus

Duomenys apie gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresus yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kuriuo duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.

Registrų centras sukūrė specialią aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.

Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu www.registrucentras.lt/savitarna.

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.

Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

Esant netiksliam deklaruotos gyvenamosios vietos adresui gyventojų gali nepasiekti laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija bei dokumentai, šiuos duomenis naudojančios pagalbos tarnybos gali užtrukti ieškodamos nelaimės vietos, taip pat gyventojų gali nepasiekti kitų institucijų, pavyzdžiui, teismų, antstolių ar policijos, siunčiami pranešimai ir dokumentai.