Įteikta 15-oji Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija

"Vieni ją pažįstate kaip savo dėstytoją, kiti kaip savo draugę, treti kaip šios bažnytėlės vargonininkę, ketvirti kaip tyrinėtoją, penkti kaip puikiausią vadovę ir folklorininkę“, – į susirinkusiuosius Juodkrantės bažnyčioje kreipėsi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, pristatydama premijos laureatę.

Anot prof. habil. dr. D. Mikulėnienės, mes turime Mažosios Lietuvos ambasadorę, kurios veikla buvo pastebėta, o daugiausiai ji buvo matoma kaimyninėje Latvijoje. Būtent čia ji yra matoma neatsitiktinai - mat kuršininkų kalba artimesnė latvių kalbai.

„Dalia su savo informantais, su savo pateikėjais – ponia Herta, kilusia iš Nidos, broliais Sakučiais, kurių balso įrašų galima pasiklausyti išleistoje monografijoje „I dalis. Fonetika ir fonologija“, kuri yra išleista internetiniu pavidalu. Tam, kad būtų galima paklausyti, yra įdėti intarpai su gyvu garsu“, – versdama premijos laureatės profesinį kelią atspindinčias nuotraukas pasakojo Geolingvistikos centro vadovė.

„Kuršininkų nebeliko. Tai, ką aprašo Dalia ir kokį paminklą stato savo knygomis, yra neįkainojama, nes tai bus vienintelis toks išsamus kuršininkų kalbos palikimas. Liudvikas Rėza svarbus ne tik kaip jis pats, bet jis išsaugojo mums Donelaitį, todėl sakau, kad Dalia Kiseliūnaitė mums svarbi ne tik kaip mokslininkė, bet ir kaip žmogus, padėsiantis išsaugoti visą kuršininkų etnolektą ateinančioms kartoms“, – pabrėžė prof. habil. dr. D. Mikulėnienė.

Pačios prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės teigimu, būti premijos laureate sunku, nes Martyno Liudviko Rėzos vardas įpareigoja: „Tai buvo viena iš asmenybių, kuri labai daug reiškė mano mokslinėje veikloje, mano darbuose, kryptyje. Natūraliai jame derėjo teologo pareigos misija ir lietuvių literatūros puoselėjimas, Donelaičio reikšmės iškėlimas. Juk Donelaičio rankraščiai būtų dūliję ir dūliję kažin kiek metų ir kaži ar būtų mūsų dienas pasiekę. Ir štai Rėza rašo, kad rado didį poetą. Taip vokiečių bendruomenė sužinojo apie Prūsijos lietuvius, išgirdo jų dainas..."

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis atkreipė dėmesį į tai, kad šios premijos laureatai tarsi gintarai puošia Lietuvą, tiek Mažąją, tiek Didžiąją: „Šiais metais premiją gauna nuostabi laureatė, džiugu, kad pavyksta išlaikyti aukštą premijos kartelę.“

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą. Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija.

Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė – tarptautiniu lygiu pripažinta baltistė, tirianti Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą: tarmes, tautosaką, senųjų raštų ir giesmių kalbą, vardyną. Ypač svarbūs jos nuopelnai tiriant Kuršių nerijos etninės kultūros ir kalbos raidą, ji yra nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus. D. Kiseliūnaitė yra tarptautinio nykstančių kalbų fondo narė (Foundation for Endangered languages), tarptautinėse konferencijose pristatanti kuršininkų kalbą daugelio šalių mokslo bendruomenei.

Premija buvo įteikta sausio 6-ąją, minint 247-ąsias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines.

***

Kur dėti nupuoštas eglutes?

Neringos savivaldybė nupuoštas šventines eglutes ar jų šakas tradiciškai kviečia pristatyti į tam numatytas vietas.

Nidos gyventojai kviečiami šventinius medelius išmesti į specialų konteinerį (priekabą), kurį galima rasti adresu: Taikos g. 6. Juodkrantėje tam išskirtą ir pažymėtą vietą galima rasti aikštelėje greta Raganų kalno. Preilos ir Pervalkos gyventojai kviečiami nupuoštus medelius ar jų šakas tvarkingai palikti prie rūšiavimui skirtų konteinerių.

***

Neringoje vėlyvą naktį išjungiamas gatvių apšvietimas

Siekiant sunaudoti kuo mažiau elektros energijos, Neringoje vėlyvos nakties metu bus išjungiamas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ženkliai išaugusias elektros energijos tiekimo kainas – sausio 5-ąją brangiausios kilovatvalandės kaina siekė 1,78 Eur su PVM.

Neringos gatvių apšvietimui įprastomis kainomis per metus iš viso išleidžiama apie 100 tūkst. Eur. Esant keliolika kartų didesnėms elektros tiekimo kainoms, skaičiuojama, kad tokia suma Neringos savivaldybės biudžetui atsieitų kas mėnesį. Įvertinus tai, būtina imtis priemonių, kad didėjančios išlaidos nepaliestų kitų svarbių gyvenimo sričių.

Neringos savivaldybė priėmė sprendimą kurorto gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą kasnakt išjungti nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Kiek ilgai toks sprendimas bus įgyvendinamas, priklausys nuo elektros tiekimo kainų.

Sutaupyti leidžia ir kitos Neringos savivaldybės įgyvendintos priemonės – atsinaujinančią energiją jau naudoja dauguma Neringos savivaldybei pavaldžių įstaigų bei Savivaldybės administracija. Nuosekliai atnaujinamas ir gatvių apšvietimas, senąsias lempas keičiant į LED. Planuojama, kad artimiausiu metu tokie darbai pasieks Pervalką, kur bus atnaujinami šios gyvenvietės šviestuvai.

Neringos savivaldybė tikisi kurorto gyventojų ir svečių supratingumo ir palaikymo įgyvendinant sprendimą nakties metu išjungti kurorto gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą. Visuomet esame atviri argumentuotoms diskusijoms bei pasiūlymams.

***

Kvietimas Neringos senjorams

Sausio 16 d. 9 val. Neringos senjorai kviečiami į „Atostogų parką“ apsilankyti vandens ir pirčių erdvėje Palangoje. Registracija vyksta Neringos socialinių paslaugų centre (Taikos g. 11/2) arba tel. 8 614 44669.