Iškreiptų mokesčių karalystėje: Lietuvą aplenkia užsienio kapitalas, o vietos verslas, užuot investavęs, pelną išsimoka dividendais

Estijoje pelno mokestis yra 5 proc. didesnis negu Lietuvoje, tačiau reinvestuojamas pelnas kaimyninėje valstybėje iš viso neapmokestinamas.

Tai suteikia papildomų paskatų Estijoje investuoti tiek vietinėms, tiek užsienio kapitalo įmonėms.

Daugelis įmonių Estijoje nemoka dividendų, kelerius metus kaupia neapmokestintąsias pajamas įmonės sąskaitoje ir investuoja, kai surenka investicijų projektui reikiamą sumą.

Todėl didesnius investicinius projektus kaimyninėse valstybėse įgyvendinti lengviau negu Lietuvoje.

Dėl išmintingos mokesčių politikos Estijoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vienam gyventojui rodikliai taip pat kelis kartus didesni nei Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, TUI proc. nuo BVP Estijoje 2019 m. buvo 9,8 proc., Lietuvoje – 2,2 proc., Latvijoje – 2,6 proc. Estijos pelno apmokestinimo sistemos patrauklumą demonstruoja ir tai, kad kaimyninė šalis yra viena pagrindinių krypčių Lietuvos tiesioginėms investicijoms.

2019–2020 m. bendrojo kapitalo formavimo ir BVP santykis, parodantis bendrųjų investicijų lygį ekonomikoje, Lietuvoje sumažėjo, o tai atspindi ir šalies pajėgumus investuoti.

Vis dėlto skaičiais pagrįsti estiško mokesčių modelio pranašumai neįtikina Lietuvos sprendimų priėmėjų, sukaustytų baimės, kad pirmais reformos metais teks lopyti atsivėrusią biudžeto pajamų skylę.

Bauginanti perspektyva trumpam netekti pajamų tokia didelė, kad politikai negirdi argumentų, jog pagrindinį poveikį ekonomikos augimui trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais lemia būtent investicijų mastas.

Estiško modelio scenarijus rodo, kad po dvejų reformos metų įmonių dividendams skiriamas pelnas sumažėja 3 kartus. O per artimiausius penkerius metus investicijos išauga 7,5 proc.

Mokesčių reformos šalininkų nuomone, atsiradusią biudžeto duobę Lietuvai būtų nesunku užpildyti skolintomis lėšomis, ypač kai pinigai rinkoje atpigę, o mūsų šalies kreditingumo reitingai – aukšti.

Apmokestina reinvestuojamą pelną

Lietuvoje taikomas 15 proc. pelno mokestis, nepriklausomai nuo to, ar yra išmokamas akcininkams, ar reinvestuojamas į gamybą, įrenginius ar našumo didinimą.

Kaimyninėse šalyse į verslo plėtrą grįžtantis pelnas nėra apmokestinamas.

Antai Estijoje taikomas paskirstomojo pelno modelis, kai pelnas 20 proc. tarifu apmokestinamas tik tuo atveju, jeigu bendrovė akcininkams moka dividendus.

Kai įmonė uždirbtus pinigus reinvestuoja, pelno mokesčio mokėti nereikia.

Panaši sistema nuo 2018 m. taikoma Latvijoje, nuo 2021 m. – iš dalies ir Lenkijoje.

Lietuvos pramonės atstovai teigia, kad mūsų verslas, kai kaimyninėse valstybėse investuojamas pelnas nėra apmokestinamas, tampa nekonkurencingas regione.

„Jeigu ateina užsienio investuotojas, jis mieliau pasirinks kitas Baltijos šalis, Lenkiją, o ne Lietuvą.

Šiuo atveju mes prarandame tiesiogines užsienio investicijas“, – Alfa.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas, analitikas Titas Budreika.

Aštuonioliktos Vyriausybės programoje įrašyta galimybė Lietuvoje įvesti mokestinę sistemą, panašią į tą, kuri taikoma kitos Baltijos šalyse, tačiau šiuo metu tokie planai nėra svarstomi.

Portalo duomenimis, atsisakyti mokesčio reinvestuojamam pelnui nenori Finansų ministerija, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) tokai mokesčių reformai netgi labai pritartų.

Verslo bendruomenė vis dar tikisi, kad raginimai neapmokestinti investuojamo pelno, bus išgirsti.

Siūlymą keisti reinvestuojamo pelno apmokestinimą Lietuvos pramonininkų konfederacija yra pateikusi Finansų ministerijos sudarytai Mokesčių lengvatų peržiūros tarpinstitucinei darbo grupei, kuri išvadas turėtų pateikti spalio mėn.

Reinvestuojamo pelno mokesčio lengvata ypač padėtų gamybos įmonėms.

Kadangi šiuo metu Lietuvoje įmonės iš karto susimoka pelno mokestį, atidėti pinigų didesniems investicijų projektams joms yra sudėtinga.

Išliks Seimo politinėje darbotvarkėje

Punktas, kad Vyriausybė svarstys galimybę panaikinti pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, į Vyriausybės programą buvo įtrauktas valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos siūlymu.

Tačiau iki šiol jokia įstatymo pataisa šiuo klausimu Seime nėra registruota.

Laisvės partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas ir Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Mitalas Alfa.lt sakė, kad reinvestuojamo pelno neapmokestinimas buvo Laisvės partijos rinkimų programoje, todėl, laimėjus Seimo rinkimus, atsirado centro dešiniųjų partijų Koalicijos sutartyje ir Vyriausybės programoje.

„Manau, kad Lietuva turi svarstyti šį klausimą“, – sakė V. Mitalas.

Tai, kad mokesčio reinvestuojamam pelnui panaikinimas, ar vadinamasis estiškas modelis, dar nėra registruotas Seime kaip įstatymas, jo teigimu, lemia du veiksniai.

Prieš teikiant įstatymo projektą esą reikėtų įvertinti Mokesčių sistemos peržiūros darbo grupės rezultatus, kurie bus pateikti spalio mėn.

Taip pat atsižvelgti į tai, ką tarptautinės institucijos nurodys dėl pelno mokesčio sistemos pertvarkos pasaulyje.

Tokios diskusijos šiuo metu vyksta, siekiant pažaboti labai skirtingą pelno apmokestinimą šalyse, ypač įvairius mokesčių rojus, iškraipančius konkurenciją.

„Mūsų supratimu, tai reikia padaryti, nes estišką modelį taiko ne tik Baltijos šalys Estija ir Latvija, bet ir Lenkija, kuri šių metų rugpjūtį priėmė dalį įstatymų pagal estišką modelį.

Lenkija pradėjo nuo smulkesnio verslo, numatydama mokestį reinvestuojamam pelnui vėliau taikyti ir stambioms įmonėms, kurioms technologinis atsinaujinimas ypač svarbus“, – sakė V. Mitalas.

Laisvės frakcijos nario nuomone, supaprastinta mokesčių sistema paskatintų įmones investuoti į atsinaujinimą, darbo našumo didinimą, o tai savo ruožtu leistų didinti darbo užmokestį.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Lietuva šiuo metu ne tik pralaimi konkurencinę kovą regione, bet ir dalis investicijų iškeliauja į kitas šalis.

„Matome, jog kai kurios didelės kompanijos renkasi registruoti savo įmones kitose valstybėse, o ne Lietuvoje, nes čia painu ir nepatogu. O dėl pelno apmokestinimo konkurencija yra labai arši ir regione, ir pasaulyje“, – pastebėjo jis.

Alfa.lt duomenimis, Finansų ministerija ir kiti sprendimų priėmėjai nesiryžta naikinti pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui pirmiausia dėl to, kad pirmaisiais metais prognozuoja biudžeto duobę, nors įvairūs tyrimai rodo, kad vėlesniais metais pajamos išsilygintų.

V. Mitalo nuomone, tai nėra stiprus argumentas. „Pirmais metais iš tikrųjų reikėtų biudžetui papildomų pajamų.

Tačiau gyvename laikais, kai tarptautinis skolinimasis yra pigus, o Lietuva, turinti gerą kreditingumo reitingą, gali lengvai pasiskolinti labai mažomis ar netgi neigiamomis palūkanomis.

Dėl to laikinos biudžeto duobės tikrai gali būti suvaldytos“, – mano Seimo vicepirmininkas.

V. Mitalas atkreipė dėmesį, jog ilgesnėje perspektyvoje, kaip rodo atlikti skaičiavimai, estiškas modelis gali Lietuvos BVP augimą paspartinti 0,5 procentinio punkto.

„Kitaip tariant, prie 4–5 proc. BVP augimo galėtume pridėti dar bent pusę ar daugiau procentų vien dėl pelno apmokestinimo sistemos pakeitimo“, – teigė V. Mitalas.

Seimo narys tikino, kad, nepaisant skeptiškos Finansų ministerijos nuomonės, Laisvės partijos frakcijos iniciatyva šis klausimas „tikrai bus aukštai politinėje darbotvarkėje“.

Pasiųstų stiprų signalą visai ekonomikai

Panevėžio metalo gamybinės bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas, kalbėdamas su Alfa.lt, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pramonės įmonės konkuruoja globalioje ir regioninėje rinkoje dėl investicijų ir savo produktų realizavimo.

„Bet turime situaciją, kai kaimyninėje valstybėje su labai panašiomis energetikos ir darbo jėgos kainomis įmonė gali įsigyti našiausią ir moderniausią įrangą ir nuo šių investicijų nemokėti 15 proc. pelno mokesčio. Ir turime lietuvišką įmonę, kuri turės tą mokestį metų gale susimokėti.

Kai kalbame apie milijonus eurų investicijų, 15 proc. skirtumas yra didžiulis. Nepamirškime, kad šie pinigai niekur nedingsta, jie grįžta į ekonomiką. Įmonės turi daugiau darbo, gauna daugiau užsakymų, kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai“, – sakė „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas.

M. Gudas taip pat yra Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas.

„Man, pramonininkui, labai sunku suprasti, kodėl nenorima ne tik Lietuvos verslui, bet ir visai pasaulio verslo bendruomenei Lietuvoje pasiųsti stiprią žinute, kad mūsų šalyje skatinama iniciatyva, skatinamos investicijos, kad Lietuvoje vertinamas verslo aktyvumas“, – prisipažino jis.

Ištrauktų iš stalčių investicinius projektus

M. Gudas mano, jog Lietuvoje nepakankamai įvertinama pelno mokesčio investicijoms panaikinimo „psichologinė“ svarba. Esą tokia naujiena duotų didžiulį psichologinį impulsą keisti įmonių elgesį.

„Tokio stiprumo žinutė pakeičia socialinį elgesį.

Ne trupiniai, ne kažkokia papildoma lengvatėlė, ne kažkokie papudravimai, o stiprus pareiškimas, kad valstybė pasisako už investicijų plėtrą.

Tai visą verslą paskatintų permąstyti savo veiklą. Kai dabar kartais jie svyruoja: išsimokėti dividendus ar investuoti.

Nors viso pelno verslas beveik niekada nemoka dividendais, tokia žinutė neabejotinai paskatintų didesnę dalį verslo pamąstyti ir ištraukti iš stalčių parengtus investicinius planus.

Beje, tas 15 proc. pelno mokestis nebūtų panaikinamas, jis tik būtų atidedamas. Bet už tą 15 proc. būtų galima kurti papildomą pridėtinę vertę, kuri toliau per kelerius metus multiplikuotųsi. Užsisuktų pozityvus ratas.

Tai mūsų kaimynai estai jau seniai stebi. Pasižiūrėkime skaičius – jie nemeluoja“, – ragino pašnekovas.

M. Gudas atkreipė dėmesį, kad Estijoje taikomas mokesčių modelis iš tikrųjų yra lietuviškas, nes kone prieš 20 metų „išrastas“ ir taikytas Algirdo Brazausko Vyriausybės, pasiteisinęs, tačiau vėliau panaikintas.

Nesupranta politikų trumparegiškumo

Nors valstybė iš mokesčių modelio, taikomo aplinkinėse valstybėse, išloštų, mūsų politikams tai sunkus sprendimas. Alfa.lt kalbinti verslininkai ir ekonomistai mano, jog apsispręsti politikams labiausiai trukdo jų trumparegiškumas.

Mat mūsų politikai dažnai mąsto trumpuoju laikotarpiu, sutampančiu su rinkimų į Seimą ciklu.

„Matyt, politikai bijo trumpalaikės duobės, kuri atsirastų panaikinus pelno mokestį investicijoms. Įvairiais skaičiavimais, pirmais metais įplaukos į biudžetą sumažėtų apie 500–600 mln. eurų.

Tai rodo latvių ir estų patirtis.

Bet mūsų kaimynų patirtis taip pat rodo, kad antrais metais mokesčiai grįžta su dviguba jėga išaugus BVP.

Nemanau, kad valstybei, kuri skolinasi neigiamomis palūkanomis, tai yra didžiulė problema“, – sakė M. Gudas.

Verslininkas svarstė, galbūt politikų prigimtyje užprogramuota mąstyti trumpais rinkimų etapais. „Verslas pasigenda tikrosios valstybinės lyderystės, valstybininkų, kurie matytų platesnį vaizdą“, – sakė M. Gudas.

Inžinerinės pramonės atstovas apgailestavo, kad politikai ypač šiemet kažkaip demonstratyviai atsiriboja nuo verslo, elgiasi tartum viską išmanytų geriau.

„Norėtųsi jiems palinkėti atlikti praktiką verslo įmonėse, padirbti personalo, finansų vadovais ir pažiūrėti, kaip gaunamas rezultatas, kaip uždirbama duona, nes sėdint stiklo bokšte yra didelė rizika pradėti matyti iškreiptos realybės pasaulį ir tos iškreiptos realybės pagrindu priiminėti trumpalaikius sprendimus“, – perspėjo jis.

M. Gudas prisipažino negalįs suprasti, kodėl mūsų valstybėje netaikomas investicijas skatinantis mokesčio modelis.

„Negaliu paaiškinti. Galbūt politikai ne visai suvokia, kaip veikia valstybė.

Atrodo, jie bando pasitenkinti trupiniais nuo stalo ir tai vadina reforma“, – apgailestavo pramonininkų atstovas.

EIM: verslui reikalinga papildoma paskata

Vyriausybės prioritetinė mokesčių politikos pokyčio kryptis yra augančiai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija mano, kad būtina rimtai svarstyti galimybes keisti įmonių pelno mokestį atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo.

Tai ypač svarbu aukštesnei pridėtinei vertei ekonomikoje kurti“, – Alfa.lt teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

EIM duomenimis, 2019–2020 m. bendrojo kapitalo formavimo ir BVP santykis, parodantis bendrųjų investicijų lygį ekonomikoje, Lietuvoje sumažėjo, o tai atspindi ir šalies pajėgumus investuoti.

„Tuo pačiu laikotarpiu pelno ir bendrojo kapitalo formavimo santykis ekonomikoje didėjo, o tai reiškia, kad didesnę pelno dalį verslas naudojo kitiems tikslams nei investicijoms į gamybinių pajėgumą didinimą ar jų atnaujinimą.

Visa tai rodo, kad verslui reikalinga papildoma paskata – stimulas investicijoms, kuri galėtų nulemti didesnį norą investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą ar jų atnaujinimą“, – teigė I. Valeškaitė.

Šiuo metu įmonių, besinaudojančių pelno mokesčio lengvata investicijoms, dalis yra labai nedidelė – bendrai siekia apie 1,7 proc.

„Manome, jog neapmokestinamos investicijos suteikia papildomų galimybių ir motyvacijų investuoti tiek vietinėms įmonėms, tiek ir užsienio kapitalui.

Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis nustatant konkurencingą tarifą leistų ne tik padidinti investicijų intensyvumą, bet ir padėtų spręsti prieigos prie finansavimo problemą, su kuria susiduria smulkusis verslas.

Be to, didintų Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą bei mažintų mokestinę naštą“, – sakė I. Valeškaitė.

Biudžeto pajamos sumažėtų tik trumpam

Kaip pelno mokesčio netaikymas reinvestuojamam pelnui atsilieptų biudžeto įplaukoms trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu?

EIM duomenimis, šiuo metu pajamos iš pelno mokesčio sudaro santykinai nedidelę valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų dalį – apie 7–9 proc.

„Tikėtina, jog skirstomo pelno apmokestinimo modelis paskatintų dalį įmonių aktyviau skirstyti pelną, užuot jį mažinus taikant lengvatas ar dirbtinai didinant veiklos sąnaudas, – komentavo I. Valeškaitė.

– Estijos ir Latvijos patirtis rodo, kad, taikant modelį, kai apmokestinamas tik paskirstytasis pelnas, pirmaisiais metais galimas šio mokesčio pajamų sumažėjimas, tačiau jis būtų kompensuotas aktyvesne investicine veikla, naujomis darbo vietomis, naujų tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu, o tai reiškia, kad augtų šalies darbo našumas, darbo vietų skaičius ir atlyginimai.“

2000 m. Estijoje įvykdžius pelno apmokestinimo reformą, oficialus įmonių pelnas išaugo kelis kartus.

Jau 2003 m. Estijos pelno mokesčio pajamos, palyginti su 2000 m., beveik patrigubėjo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atlikusi vertinimus dėl galimos pelno mokesčio mažinimo investicijoms įtakos, kurie rodo, kad neigiamas poveikis biudžeto pajamoms Lietuvoje taip pat būtų stebimas pirmaisiais reformos metais, tačiau jau nuo 2026 m. reformos nauda, matuojama BVP prieaugiu, visais analizuotais scenarijais viršytų reformos kaštus.

Skaičiuojama, kad pelno apmokestinimo reformai vykdyti pasiskolintas 1 euras per 10 metų padidintų BVP prieaugį nuo 3,7 iki 5 euro.

Paskatintų daugiau investuoti

Mokesčio investuojamam pelnui panaikinimas skatintų Lietuvoje investuoti ne tik vietos, bet ir užsienio verslą.

Tokia reforma suteiktų papildomų galimybių ir motyvacijų investuoti tiek vietinėms įmonėms, tiek ir užsienio kapitalui.

Šią tendenciją puikiai iliustruoja Estijos pavyzdys – Estijoje sukauptų TUI vienam gyventojui rodikliai kelis kartus didesni nei Lietuvoje ir Latvijoje.

EIM duomenimis, TUI proc. nuo BVP Estijoje 2019 m. buvo 9,8 proc., Lietuvoje – 2,2 proc., Latvijoje - 2,6 proc. Estijos pelno apmokestinimo sistemos patrauklumą demonstruoja ir tai, kad kaimyninė šalis yra viena pagrindinių krypčių Lietuvos tiesioginėms investicijoms.

EIM atliktas vertinimas dėl galimos pelno mokesčio mažinimo investicijoms įtakos rodo, kad pagrindinį poveikį ekonomikos augimui trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais lemia investicijų mastas.

Vienas iš scenarijų rodo, kad pirmaisiais dvejais reformos metais beveik visos įmonės pasilieka ar reinvestuoja 90 proc. pelno dalį, po 2 metų dividendams skiria 30 proc. pelno.

Per artimiausius 5 metus investicijos, tikėtina, išaugs 7,5 proc.

Finansų ministerijos komentaras:

„Siūlymai ir Lietuvoje atidėti pelno apmokestinimą iki jo skirstymo momento buvo aptariami Finansų ministerijos suburtoje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinėje darbo grupėje, kartu girdint pasiūlymus, kaip galėtų būti tobulinama Lietuvoje šiuo metu galiojanti tradicinė – uždirbamo pelno apmokestinimo – sistema.

Kalbant apie galimas alternatyvas reinvestuojamam pelnui skatinti Lietuvoje, nereikia pamiršti, kad, nepaisant mažo nominalaus pelno mokesčio tarifo Lietuvoje, jau šiuo metu yra kartu taikomos tikslinės, į aukštųjų technologijų didinimą pramonės struktūroje nukreiptos pelno mokesčio lengvatos.

Šiomis lengvatomis skatinamas MTEP veiklos vykdymas, sukurtų išradimų komercializavimas ir investicijos į technologinį atsinaujinimą (pastarosiomis leidžiama sumažinti iki 100 proc. apmokestinamojo pelno, o nepanaudota investicijų suma perkeliama į 4 ateinančius metus apmokestinamojo pelno sumoms susimažinti).

Paskatos inovacijoms skatina pramonės struktūros gerinimą, o aukštosiomis technologijomis grįsta pramonė būtina siekiant tvaraus augimo.

Svarbu ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti pelno apmokestinimo sistema jau ir dabar yra vertinama kaip viena patraukliausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių taikomų tradicinių pelno apmokestinimo sistemų pagal tarptautinį mokesčių indeksą (skelbia JAV pelno nesiekianti organizacija „US Tax Foundation“).

Šiame kontekste vertinant reinvestuojamo pelno neapmokestinimo iniciatyvas, svarbios šiuo metu EBPO ir G 20 kuruojamos tarptautinės diskusijos ir jau iš dalies priimti sprendimai dėl tarptautinių korporacijų pelno minimalaus apmokestinimo, kurių pagrindinis akcentas būtų tai, kad pasaulinėje bendruomenėje yra sutarimas užtikrinti apmokestinimo teisingumą – sutariama, kad ir didžiosios korporacijos turi sąžiningai prisidėti prie lėšų, skirtų sutartoms viešosioms paslaugoms finansuoti, formavimo, o ne optimizuoti mokesčius agresyvaus planavimo priemonėmis.

Priėmus galutinius sprendimus šioje srityje, kaip numatoma, šių metų spalį, paaiškės ir skirstomojo pelno apmokestinimo režimų, šiuo metu taikomų kaimyninėse valstybėse, tolesnio pripažinimo klausimai.

Galutinius sprendimus tiek dėl pelno mokesčio sistemos, tiek dėl kitų Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinėje darbo grupėje svarstomų mokesčių sistemos tobulinimo krypčių, siekiant teisingos, prognozuojamos, tvarios mokesčių sistemos, numatoma pateikti spalio mėnesį.

Apmokestinimo tvarkos pakeitimus bus siūloma taikyti nuo 2023 m., atsižvelgiant į Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus dėl mokesčių sistemos prognozuojamumo, teisinį reguliavimą ir Konstitucinio Teismo praktiką šioje srityje.“