Išėjusi Jurgita Šiugždinienė paliko tiksinčią bombą: rugsėjį mokyklose galima laukti chaoso

Nuo ateinančių mokslo metų pradžios 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasių moksleiviai pradės mokytis pagal atnaujintą programą, kurios tikslas – kad mokinys ne tik įgytų žinių, bet ir gebėtų jas pritaikyti praktiškai.

Tačiau aiškėja, kad pokyčiams vis dar nėra tinkamai pasiruošta, o patys pedagogai susiduria su nežinia. Negana to, kilus savivaldos skaidrumo skandalui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija liko be pokyčius inicijavusios ministrės. Svarstoma, jog programos atnaujinimą būtų tikslinga atidėti bent vieniems metams.

Su pastarąja mintimi sutinka ir L. Bručkienė. Pedagogė sako, jog ugdymo įstaigose vasaros atostogomis dar toli gražu nekvepia, nes mokytojams užkraunama vis daugiau pasiruošimo darbų. Ironiška tai, kad pedagogams rankose dar neteko laikyti net naujųjų vadovėlių – šie dar neišleisti.

Tačiau kam už visa tai teks prisiimti atsakomybę?

Nėra ne tik vadovėlių, bet ir lėšų jiems

Artėjant rugsėjui – nerimo daug. Tačiau daugiausia jo kyla dėl atnaujintų vadovėlių, kurių, anot L. Bručkienės, mokytojai dar nematė, mat leidyklos žada, jog didžioji dalis atnaujintų vadovėlių bus išleista tik rugsėjį.

Bet rugsėjį mes negalime vaikams pasakyti, kad jūs palaukite, mes susižiūrėsime, kokią metodinę medžiagą mums siūlo – mes jau turėsime mokyti.

„Ar jie bus tinkami atnaujinamam turiniui?

Vėlgi, kai pamatysime, tada galėsim pasakyti. Bet rugsėjį mes negalime vaikams pasakyti, kad jūs palaukite, mes susižiūrėsime, kokią metodinę medžiagą mums siūlo – mes jau turėsime mokyti“, – pasakojo L. Bručkienė.

Vis tik ne veltui sakoma, jog problemos po vieną nevaikšto. Net jei ir vadovėliai būtų išleisti laiku, kaip teigia LŠDPS pirmininko pavaduotoja, visiems vadovėliams įsigyti neužtektų išteklių.

O turint omenyje tai, kad yra atnaujinamos 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasių programos, didžioji dauguma mokytojų liktų be prieigos prie mokomosios medžiagos.

Alternatyva galėtų tapti skaitmeninis turinys, tačiau tokios mokomosios medžiagos įsigijimui skirtas finansavimas šiemet yra sumažintas.

„Manome, kad čia bus viena iš didesnių problemų, susijusių būtent su pasiruošimu atnaujintoms programoms. Pavyzdžiui, „Eduka“ ir „Vyturio“ platforma yra vadovėlių ir pratybų alternatyva, o jiems finansavimas yra sumažintas, ir jau tenka spręsti, kurioms klasės bus galima užsakyti.

Bet tada reikia planšečių ir atsiranda kitų kliūčių, kurios neleidžia sklandžiai išspręsti šitų dalykų“, – apie sunkumus kalbėjo L. Bručkienė.

Tai kaip tada mokyti vaikus?

Viešojoje erdvėje pasigirsta pasvarstymų, jog dėl lėšų trūkumo programos atnaujinimo finansinė našta tektų pačių mokinių tėvams – esą jie patys mokėtų už atnaujintus vadovėlius.

Tačiau L. Bručkienė sako, jog tai būtų skandalas.

„Tuo labiau kad vadovėliai, kiek aš žinau, bus pabrangę, ir tų vadovėlių vienas komplektas vienam vaikui kainuos gan daug, tai nemanau, kad būtų socialiai teisinga, jei ta našta būtų perkelta ant tėvų pečių“, – teigė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.

Kalbama ir apie tai, kad, netgi pradėjus diegti atnaujintą bendrojo ugdymo programą, senieji vadovėliai vis dar išliks mokomąja pedagogų medžiaga.

Vis dėlto toks mokymo principas, pasak L. Bručkienės, neatitiktų išsikeltų tikslų, mat atnaujintas vadovėlių turinys turėtų būti orientuotas į ugdymą ir kompetencijas, tad seni vadovėliai, akcentuoti tik į žinias, ugdymo procesui jau nebetiks.

„Didysis tikslas neatitinka tų priemonių, kurios yra siūlomos.

O šnekėti apie tai, kad kūrybingam mokytojui nereikia vadovėlių, išvis yra utopiška, nes tų vadovėlių pirmiausia reikia vaikui. Ir, pavyzdžiui, aš, kaip literatūros mokytoja, galiu paklausti: o kaip man gali nereikėti tekstų, kuriuos aš turėsiu kartu su vaikais nagrinėti? Bibliotekos tokių fondų neturi, tai iš kur kiekvienai pamokai reikės gauti tekstus?“ – klausimą kėlė L. Bručkienė.

Nuo didėjančio krūvio negelbsti net vasara

Dar daugiau sumaišties į situaciją įvelia ir didėjančios mokytojų atsakomybės. Nors pirmasis vasaros mėnuo jau įsibėgėjo, LŠDPS pirmininko pavaduotoja sako, kad ramia galva pedagogai atostogauti tikrai neišeis.

Pasak L. Bručkienės, dabar, kai dauguma mokytojų turi parengti ataskaitas už praėjusius mokslo metus, taisyti egzaminus ar būti egzaminų vykdytojais, mokyklų administracijos jiems ant pečių užkrauna dar ir kitų mokslo metų plano atnaujinimą.

Esu girdėjusi ir apie siūlymus mokytojams vasarą lankyti kursus, kur netgi ir Darbo kodeksas neleidžia atostogų metu daryti tokių dalykų.

„Vadinasi, savo poilsio, šeimos ir miego sąskaita mokytojai pervargę, neturėdami vadovėlių dar turi ir planus rašyti. Esu girdėjusi ir apie siūlymus mokytojams vasarą lankyti kursus, kur netgi ir Darbo kodeksas neleidžia atostogų metu daryti tokių dalykų.

Tai iš tikrųjų problemų yra labai daug ir manau, kad didžioji dauguma mokytojų su didžiuliu nerimu laukia tų naujų mokslo metų, nes nežinomybės gerokai daugiau negu ramybės“, – neslėpė pedagogė.

Kam teks atsakomybė?

L. Bručkienė sako, jog nėra aišku, kokias mokinių žinias, gebėjimus ir kompetencijas pedagogai turės ugdyti ir ką tikrinti.

Esą tik prieš kelias savaites gauti pirmieji 11-okų laukiančio žinių patikrinimo pavyzdžiai. O tai tampa dar viena priežastimi, dėl kurios būtų tikslinga atidėti atnaujintos programos diegimą vieniems metams.

„Aš manau, kad atidėjimas reikalingas tam, kad būtų labai gerai pasiruošta, kad mokytojai būtų be streso, panikos ir psichologinio spaudimo. Svarbu pamatyti leidyklų išleistus vadovėlius, išsirinkti, kurie iš jų yra kokybiški, nes ne paslaptis, kad daliai vadovėlių iškeliami lūkesčiai yra vienokie, o kokybė – visai kitokia.

Tada mokytojai galėtų pirkti pažiūrėję, išbandę, o ne iš anksto, remdamiesi pažadais.

Ta skuba viename ar kitame etape garantuoja nekokybišką darbą“, – sakė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.

L. Bručkienė priduria, jog J. Šiugždinienės atsistatydinimas esamai situacijai neturėjo įtakos. Esą buvusi ministrė pati deklaravo, jog programos turi būti diegiamos, nes pokyčiams niekada nėra tinkamai pasiruošta.

Tačiau, anot L. Bručkienės, bėda ta, jog valdininkų ir vizionierių sumanymų įgyvendinimas visada krenta mokytojams ant galvos.

Jurgita Šiugždinienė. Teodoras Biliūnas / Fotobankas

„Aš manau, kad ministrės atsistatydinimas gali turėti neigiamos įtakos ta prasme, kad nebus lyderio, iš kurio bus pareikalauta atsakomybės, jeigu tai sukels chaosą švietimo sistemoje, ir dalies mokytojų, vyresnių mokytojų pasitraukimą iš sistemos.

Tai tada naujas ministras sakys čia ne mano daržas, aš nepriėmiau tų sprendimų. Manau, kad buvusios ministrės komanda turėtų prisiimti atsakomybę“, – nuomone dalijosi pedagogė.