Pagrindinė kliūtis ukrainiečiams ieškant darbo – kalbos barjeras

Tarp pagrindinių poreikių išlieka: finansinė parama 60 proc. kalbos kursai 43 proc, įdarbinimas – 36 proc, sveikatos paslaugos – 34 proc. ilgalaikis apgyvendinimas – 25 proc.

Tokius duomenis atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) 2024 m. vasario – kovo mėnesį vykdytas Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų (DTM) tyrimas. 

„Pagrindiniai ukrainiečių poreikiai iš esmės nesikeičia, žmonėms svarbiausi yra finansinis stabilumas ir darbas. Tačiau matome kad auga poreikis mokytis lietuvių kalbos.

Kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ieškant darbo kalbos barjerą įvardija  62 proc. ukrainiečių. 

Akivaizdu, kad kuo ilgiau ukrainiečiai gyvena Lietuvoje, tuo labiau jiems reikia integruotis ir siekti čia savo tikslų, o kalba yra vienas esminių dalykų.

Ir jeigu praėjusiais metais pirmąjį pusmetį, apie poreikį mokytis lietuvių kalbos kalbėjo tik 8 proc. respondentų, tai šiemet šis skačius išaugo iki 43 proc.“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Kitos kliūtys trukdančios įsidarbinti nurodomos ukrainiečių – tai sveikata (20 proc.) ir šeimynės aplinkybės (20 proc.) Anot DTM tyrimo 45 proc. ukrainiečių dirba samdomą darbą, 15 proc. patys sau sukūrė darbo vietą, likusieji ieško darbo.

Didžioji dalis atvykusiųjų – 79 proc. ketina pasilikti Lietuvoje, 20 proc. nėra tikri dėl savo planų ir tik 1 proc. ukrainiečių planuoja išvykti per artimiausią pusmetį.

„Ukrainiečiai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 2 metus, jie čia įsitvirtina, dirba ar mokosi naujų profesijų, vaikai eina į darželius ar mokyklas, tad atradę saugumą jie nenori keisti gyvenamosios vietos“, –  kalba E. Bingelis.

Per pastaruosius dvejus metus, kai atliekami DTM tyrimai tiek Lietuvoje, tiek Estijoje pagrindiniai ukrainiečių poreikiai išlieka panašūs: finansinis stabilumas, apgyvendinimas ir įdarbinimas.

Be to, kuo ilgiau karo pabėgėliai gyvena užsienyje, tuo labiau kyla poreikis mokytis tos šalies kalbos.

DTM metodu atliktas tyrimas skirtas nagrinėti žmonių persikėlusių gyventi į kitą šalį elgseną, poreikius. Jis daugiausiai sietinas su humanitariniais aspektais: sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu.

Šis metodas leidžia greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms išvykusiems iš savo šalies tinkamas gyvenimo sąlygas. 

DTM tyrimą finansuoja Jungtinių Amerikos Valstijų Gyventojų, pabėgėlių ir migracijos biuras (PRM).

Per dvejus metus, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 87 tūkst. ukrainiečių.