Ingrida Šimonytė kritiška Širvintų savivaldybės sprendimams dėl įtraukiojo ugdymo: gali grėsti ir teisinės pasekmės

Priešingu atveju, pabrėžia dešiniųjų Vyriausybės vadovė, gali grėsti ir teisinės pasekmės.

„Tiesą sakant, ponios merės pareiškimuose buvo ir tokių pareiškimų, kurie šiaip neturi nieko bendro su realybe. (...) 

Žinoma, jeigu įstatymas numato tokią pareigą (dėl įtraukiojo ugdymo – ELTA), tai atitinkamai, jeigu ta pareiga būtų nevykdoma, tai tada galimos visos priemonės, įskaitant ir teisines – yra Vyriausybės atstovas apskrityje, kuris prižiūri, kaip įgyvendinami įstatymai“, – pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Dar kartą pabrėžiu – 90 proc. vaikų, turinčių vienokių ar kitokių specialiųjų poreikių, jau iki šių metų rugsėjo 1 d. buvo ugdomi įprastose klasėse buvo ugdomi įprastose klasėse. 

Tokių vaikų neabejotinai yra ir Širvintų rajone, ir visose kitose savivaldybėse“, – pabrėžė ji.

Sureagavo į kritiką dėl įtraukiojo ugdymo: pagrindinė problema yra žmonių nuostatos

Premjerė sureagavo ir į viešojoje erdvėje reiškiamą kritiką įtraukiojo ugdymo pokyčiams – esą mokyklos nėra pasiruošusios tokiems pokyčiams.

 Politikė pakartojo – jau iki šių mokslo metų bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi didžioji dauguma visų specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų.

„Norėčiau priminti, kad tai nėra kažkas, kas prasidėjo šįmet. Man atrodo, tą reikia labai aiškiai suprasti. Tai nėra kažkokia naujiena, kuri štai atsirado mokyklose (...). 90 proc. vaikų mokosi tose vadinamose įprastosiose klasėse jau dabar.

 Ir kažkam geriau sekasi, kažkam blogiau – toks yra šitos reformos, kuri buvo priimta prieš ketverius metus, tikslas: kad mes suprastume ir įsisąmonintume, įsitvirtintume, kad tai yra visuotinis principas. 

Kad visi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, turi turėti galimybę ugdytis su kitais vaikais“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė pripažino, kad vykdant įtraukųjį ugdymą gali kilti tam tikrų praktinių problemų. Visgi, pasak ministrės pirmininkės, didžiausia problema šioje situacijoje slypi visuomenės nusiteikime.

„Man atrodo, kad pagrindinė problema, kaip ir neretai tokiais atvejais būna, yra žmonių nuostatos. Kai nereikia įdėti kažkokių specialių pastangų, kad kažkaip kitaip truputį vieną ar kitą vaiką mokyti, (...) kai nereikia keisti tų taisyklių ar rutinos, kai nereikia tėvams savo vaikams perduoti kažkokių nuostatų dėl to, kad visi vaikai yra skirtingi, bet nepaisant to jie visi yra lygūs – aišku, kad taip, turbūt, būtų paprasčiau. 

Bet gyvenimas nėra paprastas, gyvenime yra žmonės, kurie turi skirtingų poreikių, jie yra kitokie, nei mes. Mes tą turime pripažinti“, – aiškino I. Šimonytė.

„Ir jeigu jau esame pasirinkę liberalios demokratijos kelią, kur nėra antrarūšių žmonių, kur visi žmonės turi teisę į savo orumą, tai ir turime dėti pastangas, kad visa tai būtų maksimaliai gerai padaryta“, –  kalbėjo ji, pažymėdama, jog tokie pokyčiai niekada nėra baigtiniai.

ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. 

Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.

Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.